suo-ir-zmoguAntras žingsnis koreguojant agresyvų šuns elgesį po „pagarbaus“ elgesio protokolų – tai šuns ir šeimininko santykių keitimas. Šiandien apie tai – Debros Horwitz straipsnis.

Problemos su šunimis paprastai atsiranda dėl dviejų įtaką darančių faktorių: šeimininko ir šuns. Kai kurie problematiškai besielgiantys gyvūnai yra normalūs, bet išmokę, jog problematinės elgsenos yra toleruojamos, tuo naudojasi. Kiti gyvūnai gali elgtis nenormaliai ir nenuspėjamai reaguoti į šeimininką. Tam tikrose situacijose pats šeimininkas bendrauja su šunimi netinkamu būdu, dėl ko problematinis elgesys gali užsitęsti ir net sustiprėti. Gyvūnas dažniausiai nenujaučia, ką šeimininkas laiko geru elgesiu (ypač jei elgiamasi dviprasmiškai – vieną kartą leidžiama elgtis vienaip, kitą kartą – kitaip) ir todėl renkasi tokią elgseną, kuri jam suteikia naudingiausias reakcijas, atsakus. Tad praktikoje dažniausiai nutinka „nesusikalbėjimas“ tarp gyvūno ir jo šeimininko. Žmogus naudoja žmogiškus bendravimo, samprotavimo ir kalbėjimo būdus, kurių gyvūnas nesupranta taip, kaip juos supranta pats žmogus. Gyvūnas, kaip bebūtų, bendrauja ta kalba, kuri įprasta jo rūšiai ir dėl šios priežasties jos nesupranta žmogus. Vienas pirmųjų žingsnių gyvūnų terapijoje yra gyvūno ir šeimininko santykių keitimas ir taisyklių bei elgesio tikslų sukūrimas. Tai turi būti atliekama gyvūnui suprantamu būdu. Santykių keitimo tikslas – sukurti aplinką, kurioje šeimininkui taps lengviau valdyti gyvūną ir taip skatinti gerą elgesį. Šis žingsnis yra naudingiausias sprendžiant šuns – žmogaus kompaniono elgsenos problemas.

Teorija

Pagrindinė gyvūno elgsenos nesupratimo priežastis – tai, jog kelių gyvūno rūšių bendravimas dažnai pasibaigia nesusipratimu ir dėl to atsirandančiu problematiniu elgesiu. Todėl reikalingas aiškesnis bendravimas. Šeimininkas dažnai nesupranta šuns socialinio bendravimo ir gyvenimo grupėje poreikio.

Bendravimas – tai elgesys, turintis tikslą ir funkciją. Bendravimas – tai veiksmas, atsirandantis tarp siuntėjo ir gavėjo (2). Kad bendravimas būtų funkcionalus, gavėjas turi suprasti siunčiamą pranešimą. Informacija, perduodama tarp siuntėjo ir gavėjo gali turėti 4 pasekmes:
a) būti naudinga siuntėjui ir gavėjui,
b) būti naudinga siuntėjui ir manipuliuoti gavėju,
c) būti žalinga siuntėjui ir naudinga gavėjui (pvz., pasiklausimas slapta),
d) būti nenaudinga abiems – siuntėjui ir gavėjui (pvz., pagieža, pyktis) (2).
Nors šeimininkai dažnai “nesusikalbėjimą” su gyvūnu vertina kaip ketvirtąjį variantą, dažniausiai tai nutinka tik dėl kelių gyvūnų rūšių nemokėjimo bendrauti. O be aiškaus bendravimo atsiranda problemos. Todėl gyvūnui šeimininkas turi duoti aiškų bendravimo signalą, po kurio elgesys pradeda keisti. Tai pasiekiama kartu vykdant keletą valdymo ir mokymo veiksmų.

Neretai problematiniai šunys įvardijami kaip „dominuojantys“ ar lyderiaujantys, kas supaprastina problemos sprendimą. Gyvūnų elgsenos specialistai interpretuodami dominavimą jam apibrėžti naudoja daugybę kriterijų (3)(4)(5). Stebėdami gyvūnus kaip vilkai, vištos, gyvenančius socialinėse grupėse (7), žmonės sukūrė dominavimo ir paklusnių santykių sąvoką. Vilkų socialinėje grupėje dėl maisto, teritorijos, poilsio vietos atsiras dominavimo hierarchija, bet ją nebūtinai seks agresija (8). Bet tokie santykiai gali persikelti į žmogaus namus ar ant namiškių (9). Tačiau ir tokiuose santykiuose gali nebūti agresijos. Namų santykiuose atvira agresija yra reta, dažniausiai atsiranda dėl poreikio gintis (8). Dažniau situacija būna kitokia – šeimininkai paklūsta šuniui ir taip skatina dominavimą. Pvz., kiekvienas poelgis, pasibaigiantis nuolaidžiu žmogaus atsitraukimu nuo šuns, šunį iškels į lyderio gretas. Bet situacijos priežastis nuo pat pradžių nėra šuns dominavimas, tai – šuns kontrolės stygius. Šuo išmoko sau palankių elgsenų, o jų autorius – šeimininkas. Ir šios elgsenos stiprėja, kadangi šeimininkas nekeičia savo elgesio. Šuns – šeimininko santykių keitime dėmesys sutelkiamas į situacijų valdymą, kurių kitokiai baigčiai atsirasti neleidžia pats šeimininkas.

Skaitykite antrąją straipsnio dalį: https://www.reksas.lt/suns-ir-seimininko-santykiu-keitimas-2-dalis/

Šaltinis: www.vin.com

Nuotrauka: http://www.flickr.com/photos/nathaninsandiego/

Komentarai

Avatar

Jonas Valančius - "Rekso" treneris, šunų elgesio specialistas, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs taikyti pozityvias elgesio keitimo technikas šunų problemoms spręsti. Priklauso APDT, PPG tarptautinėms kinologų organizacijos, Lietuvos kinologų draugijos šunų elgesio specialistų Sąjungos Tarybos narys. Veda treniruotes Vilniuje, seminarus visoje Lietuvoje.