bavaru-pedsekysŠį pirmadienį tęsiame temą apie šuns ir šeimininko santykių keitimą. Praeitą savaitę apie santykių keitimo programos panaudojimo priežastis ir galimus rezultatus rašėme pakankamai plačiai. Šiandien detaliau pristatysime santykių keitimo planą bei kokių rezultatų galite tikėtis, taip pat, kokios problemos gali atsirasti ir kaip jas išspręsti.

Programa

Greičiausiai, šioje programoje nebus sudėtinių dalių, apie kurias nebūsite girdėję. Tokia praktika aprašyta ir net gi intuityviai taikoma daugelio kinologų. Programos tikslas – parodyti šeimininkui, kaip ir kodėl būtina pakeisti santykius su šunimi ir pakeisti šiuos ryšius. Pirmiausia, šeimininkas supažindinamas su šunų socialine (gaujos) struktūra. Antra, šeimininkui paaiškinama, kaip šunys bendrauja ir ką šunims reiškia dominavimas bei subdominavimas. Trečia, plačiai paaiškinama, kaip šunys mokosi. Galiausiai, šeimininkams papasakojama, kaip užtikrinti šuns kontrolę pozityviu būdu.

Pirmas žingsnis – tai programos, atsakingos už tai, kad šuo gautų ko norįs tik paklusęs šeimininko komandai, vykdymas. Tokių programų sukurta nemažai, jų pavadinimai skiriasi priklausomai nuo autoriaus. Pvz., dr. Victoria Voith (10) vadina „Nothing in life is free“ („Gyvenime nieko nėra nemokamo“), W. E. Campbell (11)vadina „Learn to earn“ („Išmok užsidirbti“). Iš principo šuo mokomas paklusti šeimininko reikalavimams, pvz. elementariai komandai „sėdėti“, kad gautų, ko pageidauja. Šuo turi užsidirbti viską: išėjimą į lauką, paglostymą, žaidimą kamuoliu – sąrašas begalinis. Toks paklusimas arba „pagarbus“ elgesys laikomas pasiektu, kai šuo seka šeimininką ir prieš savo norimus veiksmus įvykdo komandas „sėdėti“ arba „gulėti“. Jei šuo įvykdo komandą savarankiškai, komandą reiktų pakeisti kita. Tai svarbu. Neįvykdęs šeimininko komandos padėtį valdo šuo, tai ne „pagarbus“ elgesys. Tikslas – šeimininkas, valdantis kasdienes situacijas.

Dažnas šeimininkų elgesys – griežta fizinė šuns kontrolė. Tačiau ji ne visada pasiteisina, svarbiau valdyti šuns mėgiamus resursus (užsiėmimus, maistą ir t.t.). Taip šeimininkas be konfrontacijos tampa „dominuojančiu“ gaujos nariu. O valdydamas šuns pomėgius, šeimininkas priverčia šunį paklusti ir paklusnumą paverčia įpročiu.

Antras žingsnis – dėmesio valdymas. Daugybė problematiškų šunų elgiasi įkyriai reikalaudami dėmesio – baksteldami šeimininkui, stumdami, šokdami, šlapindamiesi, kandžiodami, atnešdami žaislus ir užlipdami ant šeimininko. Dėmesys gali būti net atsiradęs iš „negatyvios“ patirties, kai šeimininkas nustumia šunį nuo savęs, rėkia ant jo, o šuo toliau lipa. Lauktinas žmogaus ir šuns sąjungos rezultatas vykdant dėmesio valdymo programą yra bendravimas.

Tad kai kurie šunys reikalaudami dėmesio iš šeimininko, valdo jo veiksmus, kai tuo tarpu pas kitus šunis tokio elgesio priežastis gali būti nerimas, stimuliuojantis nuolatinį domėjimąsi aplinka ir socialine padėtimi (12). Bet kuriuo atveju šeimininkui patariama ignoruoti šuns dėmesio siekimą. Jei šuo pradeda reikalauti dėmesio, šunį pirmiausia reikia ignoruoti. Jei šuo įkyriai prašo, nenustoja, šeimininkui patariama išeiti iš kambario. Vėlgi, atsakas yra švelnus, šuo šeimininko dėmesio negauna jokiu būdu.

Tiesa, mes nerekomenduojame visiškai ignoruoti šuns. Šuo gali gauti dėmesį, tačiau tik laikytis tam tikrų taisyklių:
– Šuniui dėmesys duodamas tik šeimininko asmenine iniciatyva;
– Dėmesys suteikiamas tik kai šuo yra ramus ir tylus;
– Tikslas yra skatinti ramų, tylų, gerą elgesį teigiamai bendraujant su šunimi.

Pvz., galima pakviesti šunį, liepti atsisėsti, atsigulti ir taip šuniui pasielgus – paglostyti jį. Taip pat svarbu pabaigus bendrauti liepti šuniui atsitraukti nuo Jūsų. Jei problema yra agresija, bendravimo tipas ir kiekis yra aiškiai struktūrizuotas ir detaliai aprašytas šeimininkui. Toks dėmesio valdymo planas panaudotas daugybėje atvejų sprendžiant įvairias problemas (13, 14, 15). Šios taisyklės taip pat byloja apie žaidimo su šunimi taisykles. Šeimininkui nurodoma žaisti su šunimi tik kai pats šeimininkas pasirenka žaidimo pradžią ir pabaigą.

Galiausiai, šuo išmokomas sėdėti, gulėti ir šių komandų išlaikymo žodinėmis komandomis. Šuo turi išsėdėti, kol šeimininkas išeina į kitą kambarį, sugrįžta ir paleidžia šunį. Kai šuo gali šias komandas atlikti gerai, šeimininkas turi supažindinti su komandomis „ramiai“, „atsipalaiduok“, „tyliai“. Pvz., vykdydamas komandą „ramiai“ šuo turi ramiu, atpalaiduotu žvilgsniu žiūrėti į šeimininką ir laukti kitos komandos. Šie veiksmai pasiekiami priešpriešinio sąlygojimo technika, skatinant maistu, o stipriausiai šioje srityje su šunų elgesiu dirbanti mokslininkė K. Overall vadina ją – „atsipalaidavimo protokolu“ (19).

Aprašytos technikos įvairiais būdais kombinuojamos atsiskyrimo nerimo protokoluose, keičiant dominavimo agresiją, baimės agresiją ir kitokias žalingas elgsenas (7, 12, 13, 14).

Dažniausios nesėkmės

Šis elgesio keitimo planas turi ir problemų. Daugybei šeimininkų sunku ignoruoti įkyrų šuns dėmesį. Jie suvokia šunį, kaip savaime meilų, kuriam visada būtinas dėmesys. Tai parodo perdėtą šuns sureikšminimą, deja, dažnai žmonės šunis paverčia vaikais. Tokie šeimininkai nepagalvoja apie tai, kaip jų elgesys skatina šuns elgesį, kurio patys nemėgsta. Labai svarbu, jog šeimininkas nesuprastų, kad norite jam įteikti, jog šunimi negalima rūpintis. Šunimi rūpintis būtina ! Tačiau būtina iki galo atskleisti aiškias bendravimo su šunimi gaires ir pateikti veiklų, kurios šuniui būtinos, sąrašą. Į sąrašą gali įeiti pasivaikščiojimai, tam tikri žaidimai ir ribotas komandų skaičius, už kurias šeimininkas šunį gali paglostyti. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl skaičiai ir veiklos gali skirtis. Jei pagrindinė elgesio priežastis – agresija, šeimininkui būtina išdėstyti saugumo instrukcijas.

Kita problema gali atsirasti 10 – 14 programos vykdymo dieną. Dauguma gyvūnų noriai vykdo programą pradžioje. Kai jie supranta, jog taisyklės pasikeitė, jie padidina pastangas, kad priverstų šeimininką dažniau bendrauti pagal naujas taisykles. Tai gali pasireikšti dar įkyresniu elgesiu, kurio metu šuo reikalaus anksčiau reikalautų dalykų, bet dar intensyviau. Tada šuo tarsi pradeda elgtis desperatiškai, tačiau iš tikro taip jo elgesys sustiprėja paskutinį kartą prieš išnykdamas. Labai svarbu apie tokį tikėtiną rezultatą informuoti šeimininką iš anksto ir įspėti, jog nesustotų dirbti. Dauguma šeimininkų nutraukus programą šuns elgesys grįžta į įprastas vėžes ir nepasikeičia.

Išvados

Nors šios schemos atrodo ir nesudėtingai suprantamos, tačiau nerekomenduojame jomis naudotis be specialisto konsultacijų. Ši informacija skirta tam, kad paaiškinti elgesio modifikacijos užsiėmimų tikslus, paskirtį ir darbo principus. Jūsų savarankiški sprendimai esant problematiniam elgesiui šuns psichikai gali sukelti negražinamų pasekmių.

Šaltinis: www.vin.com

Nuotrauka: http://www.flickr.com/photos/peetneet/

Komentarai

Avatar

Jonas Valančius - "Rekso" treneris, šunų elgesio specialistas, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs taikyti pozityvias elgesio keitimo technikas šunų problemoms spręsti. Priklauso APDT, PPG tarptautinėms kinologų organizacijos, Lietuvos kinologų draugijos šunų elgesio specialistų Sąjungos Tarybos narys. Veda treniruotes Vilniuje, seminarus visoje Lietuvoje.