suo-su-antsnukiuKylant aktyviai diskusijai apie tai, kokiu būdu mokyti šunį ir keisti jo elgesį, kokias priemones naudoti, norime pasiūlyti JAV specialistų medžiagą, kuri pakankamai metodiškai papunkčiui išdėsto visus humaniško bendravimo su gyvūnais principus. Gal kai kurie punktai ir kelia abejonių, tačiau kiekviena tiesa yra teisinga kai kuriais atvejais ir požiūriais. Diskusiją mielai pratęstume forume.

Kad pasiektų tą patį rezultatą dresūros treneriai naudoja daugybę skirtingų metodų. Turbūt natūraliai kyla klausimas: ar naudoti griežtą (dygliuotą) antkaklį, ar naudoti skanėstus, ar nieko iš viso nenaudoti, ar išmokinti dirbti klikeriu, o gal reikalinga veterinaro pagalba?

Jei išgirstume atsakymus, išsiskirtų dvi ryškios stovyklos: pozityvistų, negatyvistų ir tų, kurie mano, jog atradinėja naujus dalykus maišydami šiuos skatinimo būdus kartu. Kai kuriuos Jūsų ši diskusija šiandien jau supainiojo. Dalis žmonių teigia naudojantys vien tik pozityvinius metodus, nors net ir šie kai kuriose situacijoje gali duoti blogą rezultatą. Informacijos daug, nuomonių taip pat daug kaip ir žmonių.

Visada yra apdairu manyti, jog kiekvienas šeimininkas, kiekvienas šuo ir kiekvienas jų sukurtas ryšys yra skirtingas. Kas veiksminga vienomis aplinkybėmis, gali būti neveiksniu kitomis. Štai kodėl nerekomenduojama agresijos klausimais pasitikėti net iki smulkmenos aprašytomis agresyvaus šuns konsultacijomis internete. Ne visi metodai veiksmingi visiems šunims. Kas veiksnu dabar, praėjus kažkiek laiko gali tapti neveiksminga.

Šunų dresūra ir elgesio korekcija nėra stebuklas. Jei manote, jog šunų treneris stebuklingai paveikia Jūsų šunį ir turi paslaptingų galių, kurių Jūs neturite, arba jei užsiėmime dėl trenerio elgesio pradėjote jaustis sutrikusiai, tada, greičiausiai, Jums viskas nebuvo tinkamai paaiškinta ir treneris nebendravo taip, kaip turėtų bendrauti.

Kai kurie treneriai gali tapti „priklausomi“ nuo tokių galių, siekdami Jums „apdumti“ akis. Ir tai visiškai nepriklauso nuo darbo su šunimi principo. Koreguodami elgesį Jūs privalote sužinoti, kaip elgtis su savo šunimi ir kodėl taip elgtis. Jums reikalingas žmogus, išmokysiantis Jus padėti savo šuniui.

Štai pagrindiniai metodai, gelbstintys nuo šuns agresijos yra :

– Agresiją provokuojančių situacijų vengimas
– Elgesio modifikavimas ir treniruotės
– Farmakologinė intervencija (elgesį keičiantys vaistai)
– Chirurginė intervencija (paprastai – patino kastravimas)

Kokių metodų vengti?

1. Venkite situacijų, kurios provokuoja agresiją, kol negavote kvalifikuotos pagalbos [2]. Kada tik šuo pasielgia sau nebūdingai, jis mokosi iš reakcijos. Svarbu suvokti elgsenos atsiradimo ir stiprėjimo priežastį ir kad šuns elgsena savaime nestiprėja – elgseną stiprina reakcijos.

2. Venkite trenerių, kurie pirmiausia renkasi ribojimo metodus, kaip vandens nedavimas ar perdėtai didelę izoliaciją, kaip laikymą narve daugiau nei kelias valandas susitikimo metu. Šie būdai sukuria daugiau problemų nei gelbsti.

Elgsenos įvertinimas, nepaisantis gyvūno psichologinių ir fiziologinių poreikių ar neatsižvelgiantis į žmogaus ir šuns ryšį yra nepakankamas, netinkamas ir nehumaniškas. [8]

Per didelė šuns izoliacija narve nuo žmogaus yra klaidinga. Tai įrodo sveikatos sutrikimai ir problemos, atsirandančios veislynuose ir globos organizacijose, prieglaudose.

Bet Jūs galite sakyti – mano treneris uždaro šunį, pripratina jį atsiskirti, ir tai veikia. Treneriai, kurie dirba atskirdami šunis, gali dirbti panašiais principais, sukeliančiais „išmoktą bejėgiškumo“ sindromą ar depresiją. „Išmoktas bejėgiškumas“ pasireiškia, kai gyvūnas, išmokęs elgtis bejėgiškai (praradęs entuziazmą, norą – dažniausiai dėl baudimo) vengia situacijos net tada, kai jam suteikiama galimybė visai kitokiai situacijos baigčiai.

„Keletui gyvūnų rūšių (žiurkės, katės, žmonės) atlikti testai su įvairiais streso šaltiniais (triukšmas, buvimas minioje, šaltis, pralaimėjimas, izoliavimas, skausmas). Išmoktas bejėgiškumas įprastai atsiranda kaip atsakas į neišvengiamą stresą“ [7]. Atsitiktinis baudimas ar šiurkštus elgesys taip pat veda jo link. Taip stabdomas ir nutraukiamas tolimesnis šuns mokymasis. Manoma, jog „išmoktas bejėgiškumas“ gali būti gyvūnų depresijos priežastimi. Įprastai atsirandantys poveikiai – pasyvumas, agresyvaus elgesio sumažėjimas, bailumas – nėra iš anksto nuspėjami. Pasaulyje yra labiau humaniškų būdų, kaip suvaldyti šunį.

Narvas gali padėti šuniui atsipalaiduoti, jei jis šioje vietoje jaučia ramybę ir atsipalaidavimą. Narvas taip pat gali sukelti klaustrofobiją ir paniką. Jis gali tapti nemalonia vieta, jei bausdami ar nubaudę vedate šunį į narvą. „Besaikis uždarinėjimas į narvą gali neigiamai paveikti šuns ir šeimininko ryšį“ [8].

3. Venkite trenerių, siūlančių išsivežti ir išmokyti šunį už Jus. Jums reikalinga užsiimti su šunimi, nes Jūs su juo gyvensite. Kitą vertus, Jūs tiksliai nežinosite, ką treneris daro su šunimi. Ne kartą teko matyti, kai šuo gražinamas numetęs svorio, su sveikatos ir naujomis elgesio problemomis.

4. Venkite fizinių bausmių. Vidinis skausmas, sukeliamas dygliuotų antkaklių, mušimo ar elektrinio antkaklio gali padidinti dominantinę šuns agresiją. Šoko antkakliai turėtų būti naudojami tik ekstremaliais atvejais, jei nėra kitokių agresijos šalinimo galimybių, pvz., elgesio keitimo [2]. Kad išmoktumėte elgtis su tokiomis priemonėmis, ilgesnį laiką užsiimkite tik kartu su specialistu.

5. Keletas minčių apmąstymui:
– Kratymas už pakarpos ir smaugiami antkakliai: kai kurie teigia, jog šie metodai pagrįsti tuo, kad šuniuką kalė auklėja tokiu būdu ir tai yra būdas, kaip šunys moko kitus šunis. Kaip bebūtų, mokslo studijos vis garsiau kalba apie tai, jog kratymas už pakarpos yra retas ir neįprastas elgesys tarp šunų [5], o smaugiamojo antkaklio smaugimas neimituoja kandimo ar apkabinimo apie kaklą, pečius.

– Keletas nugaros problemų tyrimų įrodo, jog tokios korekcijos yra potencialiai žalojančios [6]. Smaugiamasis antkaklis nesunkiai gali būti panaudotas netinkamai ir sužaloti šunį. Smaugiamas antkaklis geriausiu atveju gali būti naudojamas korekcijai, kai šuo veržiasi į priekį, tačiau agresyviam šuniui spaudimas yra įprasta, todėl ne visada jis pasiteisina. Geriausios korekcijos yra atliekamos žmogui bendraujant su šunimi. Mokant šunį vaikščioti gražiai šalia pirmiausiai turėtų būti pasirenkamas antsnukis su juostele ant snukio (Gentle leader ar Halti) kartu su jautrumo sumažinimo programa.

– Šuns “pakabinimas” ore: kalbame apie šunį, su smaugiamu antkakliu pakeltą į orą nuo žemės. Taip elgiamasi, kai agresyvus šuo puola svetimą ar patį šeimininką. Manoma, jog turite prismaugti šunį ir tapti laimėtoju, kitu atveju šuo Jums įkas. Bet Jūs jau rizikuojate būti sužaloti, jei negalite priversti šuns atsitraukti ir antkaklis gali tada net nepadėti.

Toks būdas taip pat yra pavojingas. Galite pažeisti ir šuns akių kraujagysles, trachėją, stemplę, šunį gali ištikti paralyžius. Yra nustatyti keli stemplės nervų paralyžiaus atvejai po “pakabinimo” ore, visi gydyti šunys mirė, nepaisant intensyvios terapijos [2]. Jei šuo nori agresyviai Jums kąsti, venkite tokių situacijų arba dirbkite su profesionalais.

6. Grupiniai užsiėmimai gali būti geri socializuojant šunį, tačiau ne visada tinkami šalinant agresiją.

Skaitykite straipsnio antrąją dalį: https://www.reksas.lt/suns-agresijos-salinimo-metodai-2-dalis/ .

Šaltinis: http://www.k9aggression.com

Nuotrauka: http://www.flickr.com/photos/40833774@N03/

Literatūra:

[1] Dominance aggression in dogs: part 1, Karen L. Overall, MA, VMD. Phd, Dipl. ACVB, Department of Clinical Studies, School of Veterinary Medicine, University of Pennsylvania, Philadelphia, http://www.hilltopanimalhospital.com

[2] Clinical Behavioral Medicine for Small Animals, Karen L. Overall, M.A., V.M.D., Ph.D. Diplomate, American College of Veterinary Behavior, Department of Clinical Studies, School of Veterinary Medicine, University of Pennsylvania, Philadelphia. Pennsylvania, Mosby, Inc. 1997. A little different version of halter that works in a similiar method: Tsuro Walk-Well halter

[3]Canine Aggression: Neurobiology, Behavior and Management, Ilana R. Reisner, DVM, Phd, DACVB, orginally appeared on: http://www.vetshow.com/friskies/cani.htm

[4] Information provided by Karen L. Overall, MS, VMD PhD, Dipl. ACVB, Department of Clinical Studies, School of Veterinary Medicine, University of Pennsylvania, Philadelphia, PA 19104-6010.

[5]a) “Mother and Pups”, Anders Hallgren, ABCN 7 (3) 1-2, 1990

b)”On Punishment and Aggression”, MGH Schilder and WJ Netto, Anim Behav Consultant Newsletter 8(3):2-3, 1991

[6] “Spinal Anomoloies in Dogs” Anders Hallgren, ABCN 7 9(3):3-4, 1992

[7]”Understanding Learned Helplessness” by Sally Treat, M.S., APDT Certified, Dog Behavior and Learning Theory certificate from ACBT. www.DogPsych.com

[8] Applied Dog Behavior and Training, Volume Two, Etiology and Assessment of Behavior Problems, Steven R. Lindsay, Iowa State University Press, 2001

Komentarai

Jonas Valančius - "Rekso" treneris, šunų elgesio specialistas, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs taikyti pozityvias elgesio keitimo technikas šunų problemoms spręsti. Priklauso APDT, PPG tarptautinėms kinologų organizacijos, Lietuvos kinologų draugijos šunų elgesio specialistų Sąjungos Tarybos narys. Veda treniruotes Vilniuje, seminarus visoje Lietuvoje.