TaksasKasmet nemažai šunų apkandžioja žmones, tame tarpe ir mažus vaikus. Paskaičius spaudą kartais atrodo, jog šunys nieko daugiau ir nedaro, kaip tik kandžioja praeivius – tokia visuomenei suformuota nuomonė. Deja, ši nuomonė turėjo priežastį atsirasti – sukandžiojimų iki šiandienos išvengti nepavyksta. Du poliai – žmogaus prijaukinti gyvūnai ir žmonės – anksčiau veikę išvien, šiandiena sunkiai sutaria dėl vietos gamtoje. Kokia šios nesutarimo priežastis, kodėl šuo kandžioja vaikus ir kaip galima šios agresijos išvengti ?

Agresijos vaikams priežastys

Dažniausia nelaimės priežastis – tėvų arba/ir šunų šeimininkų aplaidumas. Pirmiausia, tėvai neišmoko vaikų tinkamai elgtis su šunimis. Šuns supratimu, vaikas yra kitoks nei įprastas suaugęs – mažesnis ūgis, kitokie nei suaugusiojo judesiai, balsas. Tokie netikėti judesiai jautresniam gyvūnui gali sukelti baimę ar agresiją (ypač, jei šuo niekada nebendravęs su vaiku). Tėvai dažnai patys nežino, kaip elgtis, bijo šunų (tam vėl gi – tūkstančiai priežasčių), todėl vaikams perduodama informacija neretai būna klaidinga, ir skatinama baimė tik blogina vaiko santykį su jį supančiu pasauliu.

Kita pusė – šuns šeimininkas. Kiekvienas atsakingas žmogus, norėdamas ateityje išvengti agresyvaus šuns elgesio, privalo vesti šunį į socializacijos užsiėmimus (kuriuose šuo mokomas bendrauti su kitais šunimis, žmonėmis, jų vaikais) ir išklausyti bendro paklusnumo dresūros kursą, pagerinantį šuns valdymą. Tai pamažu tampa įprasta didžiausiuose šalies miestuose, šiek tiek mažesniuose,deja, pasigendama dresūros mokyklų. Bet tai maža problema – žmonės atranda norimą informaciją bet kokia kaina. Daugiausiai pasigendama šeimininko atsakomybės. Šuns charakteris paliekamas formuotis savieiga, o kai šuniui susiformuoja charakteris ir sutvirtėja kūnas, nebepadeda net specialios elgesio korekcijos, socializavimo grupės užsiėmimai.

Ką daryti tėvams ?

Pirmiausia – stebėkite vaikus. Vaikai nepagalvoja, kad šuniukai gali būti bailūs ar net agresyvūs ir visiškai nenusiteikę naujoms pažintims. Jei namie turite šunį, privalote stebėti, kaip vaikas su juo elgiasi. Šiems abiems namų gyventojams turite sukurti namų elgesio taisykles, kurių jiems būtina laikytis. Pvz., vaikui neleidžiama tampyti, rėkti, mušti šuns, o šuniui šokinėti, atiminėti maistą ir t.t. Kiekvienas nepagarbus poelgis gali priversti šunelį gintis, o tai jis darys įkandimų pagalba.

Kartais dėl įvairių priežasčių (pvz., ligos) Jūsų šunelis tiesiog nebūna nusiteikęs draugauti, todėl, kad vaikai nenukentėtų ar nebūtų išgąsdinti, patartina nepalikti jų vienų su šunimis. Tai ypač aktualu tėvams, turintiems kūdikius ar mažus vaikus. Išėjus iš namų šuniukus galima uždaryti narve, voljere ir pan.

Tačiau vaikai užauga ir pradeda žaisti kieme, gatvėje, kur nemažai nepažįstamų šunų. Ir Jūs ne visada pastebite, kaip jie bendrauja su svetimu augintiniu. Pvz., ar vaikas iš karto tiesia ranką glostyti, ar tik kalbasi norėdamas įsitikinti geranoriškais šuns ketinimais. Todėl mokinkite jį bendrauti su šunimi.

Keletas patarimų tėvams

Pradėkite mokyti vaikus nuo pasisveikinimo ritualo, kuris yra labai svarbus šunų pasaulyje. Gamtoje, jei šuo nepagarbiai pasisveikina su kitu šunimi, jis išprovokuoja agresiją. Šuniui labai svarbus pirmas kontaktas su visais: ir suaugusiu žmogumi, ir mažučiu vaiku. Jei žmogus parodo nestabilų elgesį, šuo sunerimsta, gali įkąsti išsigandęs ar nusprendęs pamokyti.

Išmokykite vaiką tokių tinkamo elgesio taisyklių:

1. visada atsiklausti šeimininko, ar šuo piktas ir ar jį galima paglostyti;

2. niekada neiti prie šuns sveikintis pirmam.
Šeimininkas turi leisti šuniui prieiti prie vaiko ir apsiuostyti, susipažinti. Gali būti, jog šuo net nenorės bendrauti su vaiku, ignoravimas šiuo atveju yra teigiamas gestas. Reiškias, jog šuo pripažįsta vaiką kaip savaime suprantamą ir neįdomų. Tokia reakcija yra gera, nes nesukelia šuniui papildomų emocijų, o vaikui – pavojaus.

3. susipažinimo metu nežiūrėti šuniui į akis.
Kai kurie šunys tai gali priimti kaip agresiją.

4. apsiuostant šuniui niekada neliesti pirmiausia galvos.
Mokinkite, jog galima pradėti liesti šuniuko šoną ir palengva jį glostyti. Ne visi šunys žino, kaip reaguoti, kai vaikas nori paliesti jų galvą, kai kurie gali pradėti gintis. Taip pat neleiskite vaikui pulti apkabinti šuns prie kaklo, jei šuo to nemokytas.

5. susipažįstant su šunimi nedaryti staigių judesių, nebėgti nuo jo, staigiai nekelti rankos.
Šuo, mažiau bendravęs su vaikais, gali pradėti grubiai vytis arba agresyviai reaguoti į staigius judesius.

6. jei šuo meiliai glaudžiasi, atsigula prie vaiko, tada galima švelniai ir ilgai jį glostyti.
Jokiu būdu negalima šuns glostyti grubiai ir jo tampyti už ausų.

7. prie šuns elgtis ramiai.
Rėkimas, mojavimas rankomis, didžiulis emocionalus džiugesys ar baimė pagal šunų psichologiją traktuojamas kaip nestabilus elgesys.

8. neglostyti benamių šunų, nes jie gali sirgti, būti agresyvūs ar bailūs.
Geriau mokinkite vaiko atsakingo elgesio – pranešti benamių gyvūnų globos organizacijai apie rastą šuniuką.

Malonaus bendravimo su šunimis !

Komentarai

Avatar

Jonas Valančius - "Rekso" treneris, šunų elgesio specialistas, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs taikyti pozityvias elgesio keitimo technikas šunų problemoms spręsti. Priklauso APDT, PPG tarptautinėms kinologų organizacijos, Lietuvos kinologų draugijos šunų elgesio specialistų Sąjungos Tarybos narys. Veda treniruotes Vilniuje, seminarus visoje Lietuvoje.