Šį trečiadienį tęsiame temą apie gyvūnų dresuotoją, jo kvalifikaciją, kompetencijas. Praeitą savaitę pristatėme Čikagos Shedd okeanariumo vyriausiojo instruktoriaus Ken Ramirez mintis apie tai, kokiomis sąvybėmis turi pasižymėti gyvūnų treneris. Šią savaitę pristatome Kay Laurence mintis apie gyvūnų trenerio kompetencijos įvertinimą ir tobulėjimą.
Ar Jūs gerai mokote gyvūnus ? Gal Jūs puikiai išmanote šeipingo techniką, tačiau ne kaip sekasi valdyti gyvūną esant pašaliniam poveikiui ? Jūs žinote, jog esate geresnis treneris nei kaimynas, tačiau Jums toli iki eksperto, vedančio agility užsiėmimus ?
Geras, geresnis, blogas, geriausias, vidutinis, pradedantysis, ekspertas. Toks būdas palyginti savo kaip trenerio įgūdžius ir save su kitais yra visiškai subjektyvus. Ką mes iš tikro įvertiname ? Kay Laurence konferencijoje 2010 Art and Science of Animal Traininge Conference kalbėjo apie svarbius savo žinių įvertinimo būdus ir priežastis. Žemiau surašyti keletas svarbesnių punktų.
Mokymasis įvertinti
Mokėjimas įvertinti save yra esminis ir pradinis taškas. Tiesa, savęs vertinimas tai nėra testo pažymėjimas varnele, čia kalbama apie asmenišką gebėjimą įvertinti savo privalumus, trūkumus ir progresą. Vertindami įgūdžius turite suprasti kriterijaus esmę ir ką jis įvertina. Tai svarbiau nei kai kitas žmogus Jums pasako, kad Jūs atlikote teisingai ar suklydote.
Įvertinami kriterijai
Kiekvienam vertinimui reikalingas tikslas, įvertinamas kriterijus. Mes esame linkę įvertinti treniravimą subjektyviai: „gerai“, „labai gražu“ ar „geriau nei praeitą kartą“. Bet tai ne pats geriausias būdas sekti progreso ir įgūdžių pokyčių. Progresą aktyviau stebėsite sukūrę detalų tikslų sąrašą ir detalizuotus treniruočių užrašus. Vietoje to, kad stebėtumėte tik galutinį rezultatą, vertėtų stebėti visas dedamąsias: pasiektus treniravimo tikslus, šeipingą, galutinę elgseną, dirgiklių valdymą ir visą šeimininkui suteiktos pagalbą.
Įgūdžiais pagrįsti kriterijai
Daugumoje atvejų mes nusistatome kriterijus, susietus su galutiniu produktu ar darbu, ieškome galutinio rezultato. Kaip bebūtų, Jums naudinga suprasti mokymo procesą – jį turite žinoti, kaip uždavinio „kaip nueiti iš taško A į tašką B“ sprendinį. Meistriškumas varžybų metu neparodo treniravimo kompetencijos, jis gali tik parodyti, kad turite gerą mokytoją ar gerus pagrindus. Kay Laurence savo kompetencijos testavimo programoje CAP daugiau vertina įgūdžius nei specifinius darbus (pvz., komandos „sėdėti“ ar „stovėti“). Pvz., programos dalis “Level 1” reikalauja mokėti dirbti klikeriu nerodant pastebimo judesio ar paaiškinti paskatinimo pasirinkimą.
Mokytojo atsakomybė
Geras treneris prisiims atsakomybę už tai, ką jo studentai (gyvūnas ar žmogus) išmoko ar neišmoko. Sharon Foley sako: jei žirgas žinotų, ko aš norėjau ir tikėtų, jog jis gali tai padaryti, jis tai padarytų. Jei šuo (arklys ar žmogus) žinotų, ko Jūs norėtumėte, suprastų, kaip tai padaryti ir būtų motyvuotas tai atlikti, jis šį darbą atliktų !
Vertinimai nepalyginami
Savęs palyginimas su kaimynu, treneriu ar geriausiu draugu Jums nieko neduos. Vietoje to, susitelkite įvertindami savo įgūdžius objektyviais kriterijais ir sekite savo darbą vesdami užrašus. Labiau stenkitės tapti geriausiu, kokiu tik galite būti nei geresniu už kažką kitą.
Periodiškai pasitikrinkite pagrindus
Kada paskutinį kartą patikrinote, kaip veikia pagrindinė technika ar pradžioje išmokytos komandos ? Naudodami vis sudėtingesnę technika tobulinate savo įgūdžius, tada ypač svarbu pasitikrinti, ar gerai prisimenate pagrindus. Nepamirškite elementarių pratimų. Jie padeda gyvūnams būti valdomais.
Ir pabaigai citata, kurią Kay perskaitė visiems gyvūnų treneriams:
“The real voyage of discovery consists not in seeking new landscapes, but in having new eyes.” Marcel Proust. Lietuviškai tai skambėtų taip: tikroji atradimo kelionė susideda ne iš siekio pamatyti naujus peizažus, bet iš siekio pamatyti naujai.
Paruošta pagal: http://stalecheerios.com/blog/orca/kay-laurence-assessing-animal-training-skills