Šunys žmonėms kanda dėl įvairių priežasčių: kartais netyčia, kartais dėl elgesio problemos – priežasčių gali būti daugybė. Garsus pasaulio mokslininkas, kinologas dr. Ianas Dunbaras šunų įkandimus pagal stiprumą suskirstė į 6 lygius. Šiuo skirstymu remiasi nemažai užsienio elgesio specialistų apklausdami šunų šeimininkus ir įvertindami problemos sudėtingumą. Štai kaip įkandimus skirsto Dunbaras ir kokią šuns gyvenimo perspektyvą mato po kiekvieno iš jų.

1. Agresyvus elgesys, tačiau kontakto su žmogaus oda neįvyko .
2. Oda paliesta dantų, tačiau nėra odos įdrėskimų arba įdrėskimai paviršutiniai, atsiradę nuo kūno traukimo.
3. 1 – 4 įdrėskimai nuo vieno įkandimo ne gilesni nei pusė šuns danties ilgio.
4. 3. 1 – 4 įdrėskimai, kurių gylis lygus šuns danties ilgiui, gali būti kraujosruvų šalia žaizdų, jei šuo keletą sekundžių laikė įkandęs ir nepaleido.
5. Keli 4 lygio įkandimai arba kelios atakos po vieną 4 lygio įkandimą.
6. Auka negyva.

99% nelaimingų atvejų nutinka pirmo ir antro lygio įkandimas. Šuo nebūna pavojingas, labiau bailus, nevaldomas. Galimas greitas elgesio pakeitimas atstačius šuns ir šeimininko santykius.

Trečiojo lygio įkandimą padariusio šuns prognozės nėra tokios geros. Rekomenduojama dirbti tik su paklusniais, vykdančiais programą šeimininkais. Tai pavojingas užsiėmimas, užimantis daug laiko.

Šuo, padaręs ketvirto lygio įkandimą, yra labai pavojingas, prognozės dažniausiai neigiamos. Būtinas darbas tik su profesionalu, pavojinga šeimininko sveikatai.

5 ir 6 lygio įkandimus padarę šunys yra išskirtinai pavojingi. Jie nesijaučia saugūs tarp žmonių. Jų gyvenimo kokybė yra bloga, išeitis – dažniausiai tik izoliacija arba eutanazija.

Parengta pagal: Dr. Ian Dunbar’s Dog Bite Scale, mokomoji medžiaga (handout), APDT.