Kasmet daugybė naujokų šunų šeimininkų pradeda mokytis dresuoti savo augintinius. Domėdamiesi įvairių problemų prevencija ir sprendimais jie gauna paaiškinimų, jog dėl visko kaltas šuns dominavimas ir patarimų, kaip tai “sutvarkyti” – “pažeminti” šuns hierarchiją savo namuose. Tad pradeda sistemingai taikyti įvairiausius pratimus: draudžia šuniui pirmam valgyti maistą, pirmam išeiti pro duris, šuo gyvena narve ir t.t. – visa tai dėl “padėties gaujoje pažeminimo”.
Tolimesniuose etapuose “dominavimas” mažinamas taikant šuns elgsenos korekcijas: kiekvieną menkiausią krustelėjimą ir kontakto praradimą šeimininkas priverstas šalinti šunį įspėdamas apie bausmę – parvertimą ant žemės – ir, jei prireikia, ją įgyvendindamas. Šios šuns – žmogaus varžybomis, o ne mokymusi pagrįstos sistemos pagrindas yra psichologinis presingas. Naujokai šunų šeimininkai nesugeba ir nemoka šio įrankio valdyti. Galiausiai, šuns problemos po jų “dominavimo šalinimo” darbo išryškėja dar labiau.
Teisingas ir klaidingas dominavimo aiškinimas
Iš tikro šuns dominavimas yra elgsenos sutrikimas, kuomet šuo psichologiškai palaužia žmones ir pradeda valdyti visas situacijas tam tikrose aplinkose (namie ir/ar lauke). Šitaip sukeldami sunkius padarinius šeimininkams labai dažnai elgiasi neiškrauti, neauklėti (mes juos vadiname – apleisti atvejai) arba psichikos sutrikimų turintys šunys, t.y. apie 5% iš probleminių šunų. Visų kitų šunų problemos nėra nei trupučio susijusios su dominavimu.
Tačiau plačiai paplitusi “dominavimo” teorija visas problemas paaiškina vienu teiginiu apie šuns ir žmogaus nuolatinę konkurenciją (kad šuo visada stengiasi siekti viršesnio statuso namuose) bei apie šunų ir vilkų elgsenų identiškumą.
“Dominavimo” teorija pagrįsta ir pirmokui suprantamu paaiškinimu:
a) šuns ir žmonių santykių filosofiją pristatoma paprastais žodžiais – “šuo turi būti žemesnis gaujos hierarchijoje”, argumentuojant, jog taip elgiasi vilkai,
b) žodžiais “šuo dominuoja” sukuria šuns ir šeimininko priešpriešą, iš kurios pastarasis bet kokia kaina turi išeiti laimėtoju, duodami įrankiai, kaip šuniui parodyti “žemesnę” poziciją, argumentuojant, jog taip elgiasi vilkai,
c) žmogus skatinamas laimėti egzistencinę kovą prieš kovojantį gyvūną.
Šunų ir vilkų gyvenimo būdas skiriasi: vilkai negyvena su žmonėmis, jų vengia ir nėra linkę konkuruoti (apie tai jau rašėme). Tarpusavyje vienos gaujos vilkai santykių jėga nesiaiškina – gaujai vadovauja stipriausi atstovai ir tai kitiems būna parodoma jiems suprantama kūno kalba, urzgimu, o ne sprendžiama nuolatinėse kovose. Tuo tarpu šunys, priklausomai nuo veislės, gali turėti genetikos keliu perduotų tam tikrų įgūdžių, instinktų, kuriuos jie privalo išnaudoti komandoje su žmogumi. Retas nuo pat mažens dresuojamas ir užimtas šuo turi tokį kaip dominavimo polinkį iš prigimties.
Kas mus moko varžytis su šunimi ?
Kodėl internete rasite tiek daug paaiškinimų apie šią šuns elgsenos problemos priežastį ? Problemas kaip resursų, vietos saugojimas, nepasitikėjimą žmonėmis ir šunimis ar išsiskyrimo nerimą paaiškinti vienu terminu yra patogu, kai aiškinantis nenusimano apie tikrąją problemą ir jos šalinimo būdus. Būtent todėl šuns elgsenos problemų aiškinimas įvardijant jį “gaujos vadu” visuomenėje pasitaiko dažnai. Šuo pakėlė uodegą – dominuoja, pakėlė keterą – irgi dominuoja, negi ne paprasta ?
Kita priežastis – bausmių efektyvumas. Šunys nėra kvaili – jie vengia bausmiu, todėl nubaudus tiksliai jie vengs situacijų pasikartojimo. Tačiau tai nieko neturi bendro su “prigimtiniu šuns dominavimu” ir šeimininko sėkme šalinant “dominavimą” – tai tik bausmė. Deja, daug šeimininkų tikina pašalinę “dominavimą” bausmėmis nors iš tikro jie bausmėmis pašalina tik žalingą elgseną.
Sudėjus šuns auklėjimą į dešimties taisyklių klišę, kaip išvengti ir pašalinti “dominavimą”, receptas atrodo paprastas ir gana patrauklus, nors man apmaudu, jog jį iki šiolei dar naudoja daugybė trenerių pasaulyje. Pasakymas “šuo dominuoja” dažniausiai išgąsdina šeimininką ir taip hiperbolizuotai priverčia patikėti, jog jo namuose – monstras ir jau dabar su juo reikia kažką daryti. Tai patogu ir dresūros treneriui – pasakius, jog šuo dominuoja ir pagrindus viską “dominavimo” teorija, šeimininkas įvertina problemą “diagnozavusio” trenerio kompetenciją. Žalingų įpročių dėl šeimininko kaltės (dažniausiai) įgijęs šuo akimirksniu tampa kaltu dėl žmogaus aplaidumo ir nežinojimo. Na ir kadangi jis kaltas, žinoma, jį reikia mokyti, šalinti iš hierarchijos aukščiausio lygmens – greitai ir efektyviai “raminti dominavimą” (daryti taip vadinamą griovimą ant žemės – angliškai alpha roll).
Kasdien girdėdami šį informacinį triukšmą turite labai atsargiai atsirinkti dresūros, auklėjimo patarimus, o dar geriau – ieškoti ne patarimų, o darbo metodikų, sistemų aprašymų ir dirbti su profesionalais gyvai.
Ko moko “dominavimo” praktika
Ko “dominavimu” pagrįstas mokymas išmoko iš tikro:
1. NAUDINGI DALYKAI
Pradėję dirbti pagal sistemingus nurodymus (neleisti valgyt pirmam, neleisti išeitipirmam pro duris ir vartelius ir t.t.) , žmonės išmoko šunį ir mokosi patys labai svarbios savybės – kantrybės.
Viskas tas pats veiktų, jei iš aiškinimo išimtume žodžius – hierarchija, dominavimas. Šuo taptų “beta”, jei šunį laukti mokintume prie automobilio durelių arba ėsti duotume tuomet, kai baigs suktis skalbyklė ar indaplovė. Jei abejojate – rašykite ir mielai sudarysiu Jums visiškai kitokią 10 žingsnių programą, kurioje nebus žodžių “alfa”, “dominavimas”, šuniui nereiks laukti prie durų ir kol Jūs pavalgysite, mokydami net ir kitų dalykų užauginsite kantrų šunį. Žinoma, jei šuo nekantrus prie stalo, mokykite kantrybės ten, tačiau daugelio šunų to net nebūtina mokinti.
Kantrybė – labai svarbus šuns auklėjimo komponentas, tačiau ją reiktų ir vadinti kantrybe, o ne šeimininko dominavimu.
Pripažinsiu, nedideliam procentui šeimininkų “dominavimo” paaiškinimas padeda įsivaizduoti, kokios problemos darosi jo namuose: jog į vyro vaidmenį namuose ruošiasi įsiveržti šuo arba į žmonos – jų auginama kalė! Ir tuomet tu su savo namų valdovu jie pradeda iaiškintis santykius. Tik įsivaizduodami, kaip šeimoje šuo nuosekliai siekia karjeros laiptais ir tampa pagrindiniu koordinatoriumi ir vengdami, greičiausiai, kad šuo neprabiltų žmogaus balsu, kai kurie žmonės pradeda užsiimt su šunimi.
2. ŽALINGI DALYKAI
Žalingiausi yra šios metodikos technika – “nuraminti” šunį verčiant ant šono, jei šis nepaklūsta. Deja, tas nuraminimas iš tikro yra šuns įvarymas į beviltišką padėtį (psichologų terminas – išmoktas bejėgiškumas, angl. learned helplessness), iš kurios šuo priverčiamas nebeiškilti. Tai labai pavojinga ir rizikinga technika, kurią populiarią laidą “Cesar 911” vedantis Cezaris Milanas, demonstruoja ir įduoda visiems žmonėms į rankas. Yra ir žmonių, kuriems ją pavyksta įgyvendinti, tačiau, kad tai pavyktų, reikalinga žmogaus koordinacija, greitis, jėga. Ar ji veikia ? Taip, jei būna tikslus, tai technikai tinkamas žmogus ir tinkamas problemos atvejis. Ir kai nuolat kartoji. Tokios “raminimo” korekcijos keičia šuns elgseną – išpuoliai retėja, tačiau su šia korekcija tenka gyventi visą gyvenimą ir šuo, uždarytas savo problemoje, gali visiems netikėtai “sprogti”, kaip tiksinti bomba. Daugelis žmonių neturi noro ir fizinio pajėgumo, kordinacijos 10 metų bausti savo šeimos narį, todėl renkasi išmokti ir išmokyti šunį elgtis normaliai.
“Dominavimu” pagrįstoje dresūroje ir šuns auklėjime “dominavimu” vadinamas ne tik probleminė elgsena, o ir bet koks šuns savarankiškas sprendimas. Šuo tarsi uždaromas į “laboratorinę dėžutę”, kurioje modeliuojamas visas gyvenimas ir tikimasi, jog neįvyks žmogiškų klaidų.
Problemų sprendimo pagrindas – aiški bendravimo strategija
Šuns auklėjimas kažkuo panašus į automobilio vairavimą: taip pat reikalinga pasirinkti vieną kelio kryptį, būtinas aiškus matomumas ir blaivumas. Daug klientų pasakoja apie tai, ką jiems pataria veterinaras, kaimynė, senolė ir dar dažniau – kitų šunų šeimininkai. Pasirinkę vieną eismo kryptį važiuosite nesiblaškydami – konsultuodamiesi su vienu dresūros treneriu nuo pirmų šuniuko dienų namuose (tai mes darome VIP kursuose) turėsite aiškią viziją, kodėl, kaip reikia elgtis ir išmoksite tas žinias pritaikyti ateityje.
Šuns auklėjimas panašus į automobilio vairavimą: dirbant su abiem reikalinga tiksliai pasirinkti vieną kelio kryptį, būtinas ir vairuotojo, ir šeimininko atidumas, aiškus matymas ir blaivumas.
Nurodymai, jog šuo turi gauti paėsti paskutinis, išleidžiamas pro duris paskutinis ir visi kiti konkurenciją skatinantys patarimai žmonėms savaime gyvūno nesužaloja ir yra aiškiau nei aiškūs. Bet toks mokymas daro kiek kitokią ir ilgalaikiškesnę žalą – iškreipia šeimininko ir visuomenės požiūrį į šunį. Kai sakome “šunys – tai socializuoti vilkai ir pas vilkus yra hierarchija, “kalės kąsdamos į keterą auklėja vaikus”, žmogus suvokia visą mokymą ir santykius kaip trumpalaikę kovą, kurią nugalėjęs tampa laimėtoju. Blogiausia, jog ta kova tęsiasi visą šuns gyvenimą ir žmogus, laimėjęs pirmajame etape, nežino, kaip laimėti antrajame. Negaliu teigti, jog nei su vienu šunimi toks principas ir požiūris nebuvo efektyvus, tačiau klaida yra aiškinti, jog tik toks požiūris ir bendravimo su šunimi strategija yra galimi.
Norite greito rezultato, 10 būdų, kaip nuo pirmos dienos namie “nusodinti” namų “dominantą” ? Duoti spygliuotą antkaklį ir viskas greitai išsispręs ? Deja, to negausite pas rimtą specialistą. Jei jau atėjote pas jį, darysite visą programą, skirsite savo dienotvarkė didesnę dalį šuniui ir tik tuomet, jei tai nepadės, vyks kalba apie šuns žalingo įpročio šalinimą presinguojant jo nervų sistemą (o gal ir sukeliant skausmą ar kitus nemalonius metodus). Jūs nekalbėsite apie tai, jog Jūsų namuose šuo yra lyderis: šuo neturi vietos olimpiniams medaliams ant krūtinės ir jam to nereikia. Jūs gausite tiesmuką, nemalonią pastabą – NEDIRBATE ir NORITE REZULTATŲ, didelė presingo dalis bus skirta abejingumui pašalinti iš Jūsų. Ypač, jei Jūs šuniui esate likęs vienintėlis šansas.
Daugumai žmonių yra pernelyg sudėtinga bendrauti su šunimi tik bausmių ar tik paskatinimų zonoje, todėl kalbėti apie 100% kontrolės dirbant tik vienu metodu yra utopiška. Gyvūno psichika yra per daug sudėtinga, kad jos formavimą būtų galima sudėti į vieną visiems veikiančią ir sėkmingą schemą. Kiekvieno žmogaus kelias kuriant ryšį su gyvūnu yra pakankamai individualus ir geras treneris gali jį padėti atrasti.
Kaip išvengti išlikimo varžybų su šunimi ?
1. Domėkitės
Domitės naujausiais automobiliais, domitės, kiek uždirba kiti žmonės ar kas nutiko kaimynei ? Pradėkite skaityti mokslu pagrįstą kinologinę literatūrą, lankytis seminaruose, diskutuoti juose net jei nesutinkate su pristatoma metodika. Užduokite klausimus ir gaukite atsakymus. Ne laimėkite, ne kovokite – mokykitės.
Net jei esate labai patyręs veisėjas ar bet kokią operaciją galintis atlikti veterinaras – neužbrėžkite ribos, dalinkitės savo patirtimi ir lyginkite, ar ji vis dar efektyvi. Užsikonservavimas savo rate pastato Jus ant pjedestalo, tačiau nepamirškite – nieko nėra amžino. Amžiniausias – gyvas bendravimas su žmonėmis.
2. Kelkite iššūkius sau ir šuniui
Daugybė dekoratyvinių šuniukų savo mokymasį užbaigia su komanda “gulėti”. Argi jie nėra gabus išmokti daugiau ? Ne, dėl to, kad patys šeimininkai nenori daugiau įdėti dėmesio ir sukoncentruoti mažą šunį, kuris kiekvieną akimirką prašo iš šeimininko dėmesio. Jei tas pats abejingumas būna ir paties šuns įsigijimo priežastis, šuniui nepavydžiu jo gyvenimo. Nepavydžiu ir negaliu įsivaizduoti tų nelaimingų 15 metų gyvenimo netobulinant savo jokių įgūdžių ir būnant įkalintam šeimininko meilės glėbyje!
Kelkite savo šuniui dresūros iššūkius, dalyvaukite susitikimuose, atlikite ne tik paklusnumo programą, duokite didesnių iššūkių nei tiesiog būti gražiu namų atributu.
3. Veikite kartu
Įsigijote šunį ? Mokykite. Veikite išvien. Negalite nugalėti vienas kito, negalite būti vienas viršesniu už antrą, jei dirbate komandoje.
Veikite išvien ir būsite stipresni. Lietuvos olimpinė plaukikė Rūta Meilutytė nebūtų nugalėjusi pasaulinių rungčių vieną be trenerio ir be savo entuziazmo. Turėkite tai omenyje kasdien.
Pabaigos žodis
Nors visos “dominavimo” auklėjimo teorijos ištakos siekia XXa. vidurį – kinologijos viduramžius, tačiau jos dar ir dabar galite pasimokyti ir pas jaunus, ir pas patyrusius įvairių kinologijos, veterinarijos sričių specialistus ar veisėjus visame pasaulyje. Nenustebkite, jei sužinosite, jog Jūsų šuo turi problemą – “dominuoja”, paklausę patarimo tam tikruose interneto forumuose ir Facebook grupėse. Realybė tokia.
Kovodami su gyvūnu, kurį savo aplinkai prisijaukino žmonės, pradedame karą prieš pačius save. Nors gamtoje laimi stipriausi, mes esame ta gamtos dalis, kuri sugeba racionaliai mastyti, ar jis nori karo ar ne, ar jam reikalingas silpnesnis savo rate, ar juo sugebės rūpintis, prižiūrėti ir auklėti. Daug kovos atvejų prasideda dėl iracionalių, emocijomis pagrįstų pačių žmonių sprendimų. Todėl būtinai koncentruokitės tik į ilgalaikę bendravimo perspektyvą su šunimi, o ne į laimėjimus ar pralaimėjimus.
P.S. Pastebėjusiems klausimus po paveikslais straipsnyje – nei vienoje iš jų nei šunys, nei žmonės nedominavo. Jie maloniai leido laiką :)