Bokseris21 amžiuje žmogus tampa laisvas ir neįsipareigojantis. Kai jis turi pilna pramogų – mašinos, jachtos, kazino, restoranai, golfas, tenisas ir t.t. – nesuprantamas žmogaus pasirinkimas yra šuo. Vis dažniau pastebime, kad šuo kaip pramoga tapo priimtinu visuomenėje. Pramoga – trumpalaikė, atsakomybės nereikalaujanti, patenkinanti žmogaus laikiną norą „turėti šuniuką“.

Situacijos realumą patvirtina begalės nusivylusių šeimininkų skambučių su tuo pačiu klausimu: „Noriu kad šuo nesielgtų kaip elgiasi dabar“. Tada mes pageidaujame, kad šeimininkas nustotų elgtis taip, kaip elgiasi dabar ir pradėtų bendrauti su šunimi, įvedęs naujas taisykles. Apskritai, yra džiugu sulaukti tokių skambučių, tai parodo, jog žmogui šuo dar rūpi. Deja, tie, kuriems labiausiai reikėtų susidomėti šuns problemomis, nepaskambina ir neparašo net elektroninio laiško.

Šuo nebereikalingas žmogui, nes jis kasdien vis daugiau pasikliauja robotais, kibernetiniais ir kitais negyvais įrenginiais. Šie metalo gaminiai nereikalauja nieko, išskyrus pastovios elektros energijos. Jie nereikalauja dėmesio, auklėjimo, disciplinos. Šuo vis rečiau pasitarnauja kaip medžiotojas, namų sargas, bandos ganytojas. Dar šiek tiek populiaresnis šunų sportas, pagrįstas azartu, sportiniais siekiais. Kasdieniame gyvenime labai retai kam šuo yra gyvūnas, kuriuo būtina rūpintis.

Kada žmogui nereikia šuns ?

1. Žmogui šuo nereikalingas, jei jis kasdien su juo nebendrauja. Žmogus nenori šuniui skirti dėmesio: žaisti, sportuoti, auklėti ir dresuoti. Neretai šeimininkas su šunimi bendrauja tik savaitgaliais ar kartą per mėnesį.

2. Žmogui šuo nereikalingas, kai šuo nejaučia disciplinos. Šuo, kaip ir žmogus, turi išmokti gyvenimo namuose taisykles bei jų laikytis. Nemokomas, neauklėjamas šuo pats kenčia nuo nežinojimo, ką veikti. Kasdienė įtampa šuns kūne ir mintyse sąlygoja daugybę elgsenos problemų. Kažkada trūksta ir žmogaus kantrybė…

3. Fizinis krūvis labai svarbus šuniui, todėl žmogui nereikia šuns, jei jis negali kasdien pasivaikščioti su juo bent po 1h. Šuo dažnai bėga iš namų tik pravėrus duris, jam įdomiau bendrauti su kitais šunimis nei su savo šeimininku. Pasivaikščiojimas – pagrindinė šeimininko ir šuns bendravimo priemonė.

4. Šuo šeimininkui nereikalingas, jei neturi laiko stebėti jo elgesio. Palikdamas jauną šunytį vieną namie žmogus smerkia jį saviveiklai. Nepadiktuotos taisyklės ir nubaudimas tik grįžus namo stresuoja šunelį.

5. Šuo – didelė investicija. Keičiasi šunų ligos, jos sunkėja, vaistai brangsta. Todėl, jei žmogus neturi laiko vežioti šuns pas veterinarą ir tam nenumato lėšų, jam nereikia šuns.

6. Žmogui nereikia šuns, jei jis nesugeba elgtis su juo struktūrizuotai. Šuniui elgesio taisyklės namuose turi išlikti pastovios ir aiškios, jas diktuoti privalo visi šeimos nariai. Bet po darbų grįžęs žmogus jaučiasi pavargęs, jis nenori galvoti apie dar vieną įsipareigojimą – šunį. Jam nereikia šuns.

Visi šie atvejai neretai baigiasi tuo, jog šuo atiduodamas kitiems žmonėms. Blogiausiu atveju, nutraukiamas šuns gyvenimas. Todėl prieš imdami auginti šunį pagalvokite, ar jis Jums tikrai reikalingas.

Komentarai

Jonas Valančius - "Rekso" treneris, šunų elgesio specialistas, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs taikyti pozityvias elgesio keitimo technikas šunų problemoms spręsti. Priklauso APDT, PPG tarptautinėms kinologų organizacijos, Lietuvos kinologų draugijos šunų elgesio specialistų Sąjungos Tarybos narys. Veda treniruotes Vilniuje, seminarus visoje Lietuvoje.