Lietus, vėjas ir šąlantis oras yra neatsiejami rudens „palydovai“, atnešantys įvairių rizikų sveikatai, todėl šiuo metų laiku ypač svarbu pasirūpinti ir tinkama augintinio priežiūra. Apie tai, ko derėtų vengti ir kaip vertėtų elgtis, norint efektyviai užtikrinti sveiką šuns būklę, kalbamės su Kauno veterinarijos klinikos „Kaivana“ veterinarijos gydytoja Viktorija Klimčiauskiene.

Kokią įtaką ruduo gali turėti šuns sveikatai? Ar pastebite, kaip šiuo metu kinta šunų sergamumas?

Rudenį įprastai silpnėja šuns imunitetas, todėl didėja įvairių ligų rizika. Būtent šiuo, pereinamuoju laikotarpiu, klinikoje vis dažniau susiduriame su viršutinių kvėpavimo takų uždegimų atvejais, pavyzdžiui, tracheitu. Negydant šios ligos, ilgainiui gyvūnui gali pasireikšti plaučių uždegimas.

Taip pat šunys vis dažniau suserga šunidžių kosuliu. Tai yra virusinis susirgimas, o darganas rudeninis oras yra labai palankus metas virusams plisti. Rizika didėja šunims, kurie lankosi parkuose, daugiau bendrauja su kitais šunimis, kadangi virusas perduodamas kontakto metu.

Kitas dalykas, žmonės neretai galvoja, jog atvėsus orams, sumažėja parazitų. Tačiau ruduo yra tas laikas, kai visi parazitai – prieš užmiegant – suaktyvėja, todėl daugėja šunų susirgimų erkių pernešamomis ligomis, blusiniais dermatitais. Reikia nepamiršti, jog ir rudenį svarbu naudoti apsaugines priemones nuo parazitų.

Kokie pirmieji simptomai, signalizuojantys, kad šuo turi sveikatos negalavimų?

Kai augintinis pradeda sirgti, pastebimas jo vangumas: šuo ilgiau guli ar miega, rečiau bendrauja su žmonėmis. Jei tai peršalimo ligos, šuniui gali pasireikšti kosėjimas, čiaudėjimas, dusimas, atsirasti išskyrų iš nosies, akių. Dažnai šeimininkams atrodo, kad jų augintinis bando vemti, tarsi būtų kažką prarijęs, tačiau iš tiesų tai yra stipraus kvėpavimų takų (trachėjos, gerklų) peršalimo simptomas. Būna atvejų, kai šuo kosėja netgi iki vėmimo.

Sirgdami šunidžių kosuliu, šunys atkosėja gleives putų pavidalu. Gyvūnui taip pat gali pakilti temperatūra ar prasidėti viduriavimas.

Jei pastebėjote neigiamus simptomus, iškart patarčiau apsilankyti pas veterinarą. Laukiant, kol negalavimai savaime praeis, gali atsirasti komplikacijų.

Kokios šuns priežiūros klaidos gali padidinti šių susirgimų tikimybę?

Rudenį didžiausia problema yra ta, jog šeimininkai, grįžę po pasivaikščiojimo, gerai neišdžiovina šuns. Jei šuo yra stipriai sulijamas ir jo kailis paliekamas savaime džiūti, gali atsirasti nervų šaknelių, kvėpavimo takų uždegimai, odos ligos, – pavyzdžiui, egzema.

Taip pat atšalus orams, reikėtų stengtis kuo rečiau maudyti šunį. Jei šuo išsipurvina lauke, užtenka jį perlieti švariu vandeniu. Nerekomenduotina dažnai naudoti ir šampūno, nes jis nuplauna riebalinį, apsauginį odos sluoksnį.

Svarbu, kad šuns kailis būtų kuo trumpesnį laiką drėgnas, todėl po maudynių ar pasivaikščiojimo lietingu oru, patarčiau augintinį kruopščiai nusausinti rankšluoščiu. Esant ypač ilgo plauko kailiui, galima naudoti ir džiovintuvą.

Reikėtų atsižvelgti ir į tai, jog trumpaplaukių šunų kailis jų tinkamai nepsaugo nuo vėjo, todėl atvėsus orams, svarbu pasirūpinti apsaugine šuns apranga. Apranga reikalinga ir šunims, kurie neturi poplaukio – pavyzdžiui, jorkšyrams.

Kaip žinia, tinkama mityba stiprina šuns organizmą, tačiau nuomonių, kaip reikėtų maitinti šunį, atsiranda įvairių. Į ką turėtų atsižvelgti šeimininkai, pirkdami augintiniui maistą?

Visi žinome, kad šuo yra vilko giminaitis. Todėl pagrindinis šuns mitybos principas – kuo didesnis mėsos kiekis. Galima rinktis „raw“ mitybą, kuomet šuniui duodama gryna mėsa, kaulai, subproduktai. Taip pat galima papildomai duoti įvairių košių, uogų, daržovių. Svarbiausia, kad šuo gautų pakankamą baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį.

Visgi šiais laikais gyvename skubančiame pasaulyje, todėl patogiausia šunį šerti sausu maistu. Taip užtikrinsime, jog augintinio racionas bus subalansuotas, jis gaus reikalingų vitaminų, mikroelementų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šuns maisto pakuočių sudėtyje būtų kuo daugiau mėsos, daržovių, vaisių ir kuo mažiau grūdų, kadangi šuns virškinimo traktas yra per trumpas jiems suvirškinti. Sudėtyje esanti mėsa turi būti biologiškai tinkama ir kokybiška. Neretai į maisto sudėtį įeina mėsos gamybos proceso liekanų produktai – tokios sudėties maisto derėtų vengti, nes jis šuniui neduoda jokios vertės.

Kartais žmonės išsigąsta didesnės kokybiškesnio šunų ėdalo kainos. Tačiau maistas, kuriame yra daug mėsos, daržovių ir vaisių bei mažai grūdų, sumažina alergijų ir virškinimo trakto problemų riziką, taip pat yra sotesnis – augintiniui pakanka mažesnio jo kiekio. Taigi šeimininkai, pirkdami kokybiškesnį, nors ir brangesnį, maistą, sutaupo labiau.

O kaip patartumėte paįvairinti augintinio mitybą? Kartais juk taip norisi pasidalinti kąsneliu nuo stalo…

Augintinio mitybą naudinga paįvairinti daržovėmis: moliūgais, agurkais, pomidorais, cukinijomis. Tai yra papildoma ląsteliena, kuri pagerina šuns organizmo veiklą. Nepatarčiau šuns šerti svogūnais, česnakais (jie toksiškai veikia inkstus), avokadais, razinomis, vynuogėmis, riešutais, grybais, kaulavaisias, obuoliais ar kiaušėmis (dėl sėklų). Jau nekalbant apie alkoholį, šokoladą, kurie gyvūnui gali būti ir mirtini.

Dalis šeimininkų, norėdami, kad jų augintinis valgytų sausą ėdalą, į jį prideda konservų. Tačiau toks derinys šuniui apsunkina virškinimo procesą. Norint augintinį šerti konservais, patarčiau juos rinktis tik kaip rytinę ar vakarinę valgymo porciją, ar kaip skanėstą.

Paskaninti sausą ėdalą naudinga žuvų taukais, kadangi šuo labai lengvai įsisavina juose esančias omega-3,-6,-9 riebalų rūgštis. Galima naudoti ir kokosų aliejų, kadangi jis teigiamai veikia šuns kailį, virškinimo sistemą.

Koks turėtų būti tinkamas šuns maitinimo režimas?

Rekomenduojama šunį šerti bent du kartus per dieną – ryte ir vakare. Negalima šuniui nuolat palikinėti maisto, nes pastovus užkandžiavimas jį gali privesti prie nutukimo, maisto netoleravimo, skrandžio problemų, viduriavimo.

Optimalus maisto kiekis ir maistinių medžiagų sudėtis priklauso nuo šuns veislės: didesniam šuniui reikia daugiau energijos, todėl jį reikėtų maitinti kaloringesniu, didesnio kiekio, maistu. Mažesniems, pasyvesniems šunims reikalingas dvigubai ar trigubai mažesnis maisto kiekis, lyginant su darbinių veislių šunimis. Vyresni šunys turėtų gauti kuo liesesnį maistą, kadangi jie greičiau tunka, jų virškinimo procesas yra sulėtėjęs.

Vyresnio amžiaus ir didesnių šunų nepatartina maitinti prieš treniruotes. Jei šuo yra ką tik pavalgęs, išėjus pasivaikščioti, svarbu eiti lėtai, nedaryti staigių judesių, nes yra tikimybė, kad persisuks gyvūno skrandis. Tokie atvejai neretai būna mirtini. Žinoma, prieš fizinį krūvį šuo gali minimaliai užkąsti. Pavyzdžiui, galima duoti skanėstą už atliktą darbą, o grįžus namo – porciją maisto.

Kas dar padėtų išvengti šuns susirgimų ir sustiprintų šuns imunitetą rudenį?

Pirmiausia, augintinį reikėtų grūdinti nuo pat mažų dienų. Žinoma, nereikia to įsivaizduoti kaip šuns maudymo šaltame vandenyje. Teisingas grūdinimasis yra pakankamas šuns judėjimas ir teisinga mityba. Keičiantis metų sezonams, augintinio racioną galima praturtinti ir papildais (multivitaminais, biotinu), tik rekomenduočiau juos – kaip ir maistą – rinktis ekologiškus, kadangi gyvūnas iš natūralios kilmės medžiagų lengviau įsisavina vitaminus.

Kasmetiniai skiepai (nuo enterito, maro) taip pat sumažina riziką sirgti virusinėmis ligomis, kadangi didinamas šuns atsparumas virusams. Jei šuns kvėpavimo takų organai yra jautresni, šuo dažnai lankosi parkuose, bendrauja su kitais šunimis – patartina jį skiepyti nuo šunidžių kosulio.

Kompleksinės apsaugos priemonės ir sveikas šuns gyvenimo būdas padidina tikimybę, kad augintinis jausis energingas ir bus sveikas bet kuriuo metų laiku.

 

„Reksas“ dėkoja už pokalbį.