Šuo – žmogaus prijaukintas gyvūnas jau 14 000 metų. Ir nors su šiuo keturkoju augintiniu bendraujame jau seniai, visada rasime faktų, kuriuos būtų įdomu sužinoti apie mūsų keturkojus augintinius.

Šunų klasifikavimas prasidėjo dar senovės Romoje, romėnai juos skirdavo į tokias grupes:

Namų šunys;
Aviganiai;
Sporto šunys;
Kariniai šunys;
Šunys, mokantys sekti pasinaudodami uosle;
Šunys, mokantys sekti pasinaudodami rega.

Šiandien šunų veislės skirtingų organizacijų suskirstyti žymiai sudėtingiau. Kelios pasaulio šunų organizacijos skirsto veisles į pogrupius .

Mažiausia šuns veislė – čihuahua.

Aukščiausias šuo – airių vilkogaudis.

Sunkiausias šuo – senbernaras.

Nors visi šunys skiriasi išvaizda, jie visi anatomiškai vienodi. Jie turi 321 kaulus ir 42 dantis. Dauguma šunų užuodžia geriau nei žmogus, šuo taip pat gali geriau girdėti aukšto dažnio garsus.

Šuo subręsta iki 6 mėnesių amžiaus. Mažos veislės šuo subręsta anksčiau nei didelės veislės šuo. Kalės vidutiniškai du kartus per metus turi periodą po 6 – 12 dienų, kai yra pasirengusios poruotis. Šuniukai gimsta po 63 dienų. Vidutinė vada turi 3 – 6 šuniukus.

Šuns normali temperatūra – 38 – 39 laipsniai Celsijaus.

Šuniukai gimsta bejėgiai, akli ir negali nustovėti. Jie miega didžiąją dienos dalį, kitą dalį žindomi. Jų akys atsiveria 13 – 15 gyvenimo dieną. Nuo 4 iki 10 savaitės šuniukai prisiriša prie motinos ir savo brolių, seserų. Šuniukų negalima atskirti nuo motinos kol jiems nesukanka 8 savaičių. Nauji augintiniai būtinai turi būti nuvežami pas veterinarą ir paskiepyti nuo įvairių ligų:
Maras;
Leptospirozė;
Hepatitas;
Parvovirusas;
Paragripas, parainfluenza;
Pasiutligė;
Laimo liga;
Šunidžių kosulys;
Koronavirusas;
Askaridės;
Širdies kirmėlės.

Šaltinis: http://library.thinkquest.com
Nuotrauka: http://www.flickr.com/photos/joe-nathan/