Kad ir kaip mes stengiamės išvengti susidurti su bauginančiais dalykais, anksčiau ar vėliau taip nutinka. Ką jau kalbėti apie šunis, kuriems kartais atsiranda ne tik akivaizdžios baimės (šunų baimė užpuolus, fejerverkų baimė arti sprogus petardai ir t.t.), bet ir tokios, kurių priežasties negalime pamatyti ir įvardinti.

Pavyzdžiui, viena iš mūsų naujokių, bet labai greitai besimokanti kalytė Kara vieną dieną pradėjo bijoti eiti per tiltą. Ne, tai nebuvo jos pirmas ėjimas tiltu. Ir jos niekas neišgąsdino. Tačiau kažkas atsitiko. Žinoti priežastį yra svarbu, tačiau dar svarbiau kuo anksčiau imtis veiksmų jai nugalėti. Karos šeimininkė viską darė teisingai. Ji nebandė prievarta temt šuniuko, o pabandė įvilioti ją ant tilto. Vieną kartą tai pavyko, tačiau vėliau net skaniukai nebeveikė. Sprendimas buvo surastas gana greitai, mes pasiūlėm šuniukui žaislą – žaisliuką ant virvutės. Jis tiesiog sužavėjo Karą ir ji net nepastebėjo, kaip perėjo per tiltą.

Atsiradus daiktų ar vietų baimei visada svarbu pradėti veikti kuo anksčiau. Jeigu šuo pradėjo bijoti, pavyzdžiui, dulkių siurblio, tai geriausias sprendimas pradėti duoti šuniui skaniukus iš pradžių nuo neveikiančio prietaiso, vėliau atokiau nuo veikiančio ir galiausiai nuo arba šalia įjungto dulkių siurblio. Baisus daiktas turi pradėti asocijuotis su smagiais ir maloniais dalykais. Jeigu tam tikroje vietoje lauke šuo buvo užpultas kito šuns ir pradėjo tos vietos vengti, patariame kuo daugiau skatinti šuns ramų elgesį toje vietoje, žaisti su juo, t.y. stengtis padaryti neigiamą dalyką teigiamu.