Bendravimas žaidimo metu yra tinkamas būdas sukurti gerus Jūsų ir Jūsų šuns tarpusavio santykius. Greičiausiai, Jūs jau žinote daugybę žaidimų, skirtų žaisti Jums su savo augintiniu. Jei nežinote, tai padaryti nesudėtinga: reikia pridėti truputį kūrybingumo, geros nuotaikos ir bet kokį užsiėmimą greitai galėsite paversti linksmu, energingu žaidimu.

Labiausiai patinkantys šunims – tai traukimo ir daiktų atnešimo žaidimai.

Traukimo žaidimai

Žaidimas – kartu su šunimi traukti, tampyti tą patį daiktą – turi daug privalumų. Jei žaidžiate laikydamiesi kelių esminių taisyklių, šis žaidimas šunį išmoko nuolat stebėti Jus, ignoruoti aplinkinius trukdžius, atiduoti Jums „mylimiausią“ žaislą ir ugdyti savitvardą. Kad į šį smagų žaidimą galėtumėte įtraukti visus šeimos narius ir šuniui suteiktumėte pozityvios mokymo patirties, nepamirškite kelių svarbių dalykų:

1. Žaiskite su tinkamo dydžio žaislu. Žaislo konstrukcija turi būti tokia, kad viename jo gale liktų vietos rankai, kitame – šuns dantims ir daug „neutralios“ vietos viduryje.

2. Išmokykite šunį, jog žaidimas baigiasi iš karto, jei tik šuo įkanda į Jūsų ranką, į bet kurią kitą kūno dalį ar į drabužius. Šunys gali išmokti įkąsti labai tiksliai, jei to tikėsimės ir mokysime. Dauguma šeimininkų tiki, jog šuns įkandimas į odą, drabužius yra atsitiktiniai. Žinoma, atsitiktinumų pasitaiko. Tačiau neretai įkandimus išprovokuoja pats šuo. Stebėkite šunį, kai jis žaidžia. Kuo azartiškesnis šuns žaidimas, tuo didesnė tikimybė, kad jis Jums įkas.

Kaip bebūtų, šunys turi suprasti, jog negalima šiepti dantų ir saugoti daikto žaidimo metu. Tik pastebėję šuns ketinimą kąsti į ranką ar drabužius, ištarkite „ne“ ir nutraukite žaidimą: atsukite šuniui nugarą ir nueikite šalin (dar geriau – uždaryti duris ir išeiti į kitą kambarį). Jei Jūs turite galimybę pasiimti žaislą, paimkite jį ir palikite šunį vieną. Jei šuo turi žaislą, virvę nasruose ir jų neatiduoda, leiskite jam jį laikyti. Jums gali pasirodyti, kad šuo laikydamas žaislą laimėjo kovą, tačiau taip nėra: šis žaidimas be Jūsų pagalbos šuniui neįdomus. Labai svarbu atsiskyrimo nuo šuns metu nepykti, nebarti ir niekaip kitaip emocionaliai nereaguoti į šuns elgesį. Jūsų tikslas – išmokyti šunį, kad bent silpniausias įkandimas reiškia žaidimo pabaigą. Ir taškas. Prisiminkite, jog kiekvieną kartą privalote elgtis taip pat: žaidimas nutraukiamas už ketinimą kąsti Jums, bet kuriam Jūsų šeimos nariui ar pašaliniam asmeniui. Po kelių sekundžių pratęskite žaidimą.

Kol žaidžiate, stebėkite šuns emocinę būseną. Kuo daugiau šuo susijaudinęs, tuo sunkiau jis mokosi gerų manierų. Prieš pradėdami žaidimą padėti valdykite reikalaudami paprastų komandų: sėdėti, gulėti ir mėgiamiausio šuniuko triuko. Pradėkite nuo trumpo poros sekundžių žaidimo, išreikalaukite, kad šuo numestų žaislą ant žemės (komanda „duok“), pasikvieskite šunį pas save ir pasisodinkite šalia. Jo apdovanojimas už sėdėjimą yra kitas žaidimo „seansas“. Jei šuo nenori atiduoti žaislo, pabandykite jį atsiimti siūlydami kąsnį. Šuo turi išmokti ne tik atiduoti žaislą, tačiau ir kantriai laukti, kol pradėsite žaidimą. Nepamirškite skatinti šuns, kai jis kantriai laukia Jūsų žaidimo pradžios sėdėdamas šalia. Jei šuo pradeda šokinėti, blokuokite jo judesius kūnu arba iš viso nutraukite žaidimą.

Patarimas. Paruoškite šuniui pora „mėgiamiausių“ žaislų mokymui. „Mėgiamiausią“ žaislą ruošiame taip: laikome šuniui nepasiekiamoje vietoje, reguliariai rodome, sudominame, tačiau neduodame žaisti per ilgai, kad šuo neprarastų intereso. Tai turi būti žaislas, kurio šuo labai trokštų ! Panaudojimas: už traukimo žaislo greitą atidavimą galite pasiūlyti šuns „mėgiamiausią“ žaislą.

Atnešimo žaidimai

Daugelis svajoja apie tokį savarankišką šunį:

Tačiau, net ir šį šunį taip elgtis išmokė šeimininkas. Atnešimo žaidimas moko šunį atnešti daiktą ir pasidalinti juo su šeimininku. Kai kurios veislės (pvz., labradorai) turi įgimtą norą nešioti daiktus žmogui, kitų veislių šunis šio žaidimo galite išmokyti dirbdami žingsnis po žingsnio. Šie patarimai padės Jums išmokyti šunį noriai atnešti daiktą.

Prieš mesdami, įsitikinkite, ar Jūsų šuo susidomėjo žaislu. Jei trūksta susidomėjimo, su žaislu jį truputį paerzinkite, pajudinkite žaislą panosėje ir pan. Kai šuo susidomėjo, meskite žaislą netoli savęs. Įsitikinkite, kad šuo mato, kur numetėte žaislą. Kai šuo paima žaislą kvieskite jį linksmai, energingai atsitraukdami atgal, galite atsitraukdami pabėgti nuo šuns. Jei šuo pameta žaislą, grįžkite atgal ir vėl dominkite šunį, kad įsikąstų žaislą ir atneštų. Kai šuo atneša žaislą, niekada nepulkite iš karto jo atiminėti. Leiskite šuniui pasidžiaugti žaislu keletą sekundžių, kol giriate, glostote. Jūsų tikslas, kad šuo manytų, jog žaislo atnešimas ir sėdėjimas šalia žmogaus atnešus žaislą yra ypatingai geri darbai.

Jei šuo bando daiktą urgzdamas saugoti, panaudokite komandą „duok“, kaip aprašyta aukščiau. O jei šuo daiktą lengvai atiduoda ir dirba noriai (pvz., retriveris), prieš paimdami žaislą galite liepti vykdyti komandą „gulėti“ arba „sėdėti“ – taip sustiprinsite ryšį su šunimi. Žaidimą tęskite tik tada, kai šuo dar yra susidomėjęs žaislu, o nutraukite, kai susidomėjimas yra didžiausias.

Patarimai. Niekada nepalikite mėtomo žaislo be priežiūros. Kai tik šuo praranda susidomėjimą, pribėkite prie žaislo ir su juo pažaiskite vieni. Neleiskite šuniui pamanyti, jog žaislą galima ignoruoti. Prisiminkite – kai žvelgiame iš šuns perspektyvos, Jūsų dėmesys žaislui kelia jo vertę.

Jei Jūsų šuo mėgsta lakstyti po kiemą su žaislu ir jo neatiduoda, bandykite šunį prisirišti prie pavadžio, mėtykite žaislą trumpais atstumais ir lengvai padėkite šuniui sugrįžti pas Jus. Kai šuo pagaliau ateina, nepulkite atimti žaislo. Greičiausiai, šuo bėga nuo Jūsų, kadangi įprato, kad Jūs iš jo atimate žaislą ir neleidžiate juo džiaugtis. Leiskite šuniui laikyti žaislą, glostykite, girkite, žaislą pasiimkite mainais pasiūlydami kąsnį.

Jei nerandate šuniui žaislo, kurį jis noriai nešiotų, bandykite sudominti skanėstais, įdėtais į medžiaginį audeklą. Taip pat pabandykite cypsintį ar maistu užpildomą žaislą.

Maistu užpildomi žaislai – itin populiarūs užsienyje. Įsitikinkite, jog šuo negalėtų pats pasiimti maisto iš žaislo vidaus. Pradėkite mokyti tik nedaug užpildytu žaislu – meskite jį ant žemės šalia savęs. Kai šuo bent apžioja ar truputį pakelia žaislą nuo žemės, energingai pagirkite, praverkite žaislą ir duokite skanėstą iš žaislo vidaus. Tikslas – išmokyti šunį, kad jis žaisdamas gauna maistą tik iš Jūsų rankų. Kai šią pamoką šuo išmoksta, meskite žaislą vis toliau, atstumą didinkite nuolat ir neskubėdami. Kai šuo išmoksta ir tai, panaudokite modifikuotą teniso kamuoliuką: kamuolyje padarykite pjūvį, įdėkite keletą skanėstų ir uždarykite. Kai tik šuo atneš naują žaislą, iš kamuolio vidaus ištraukite skanėstų ir džiaugsmingai paskatinkite šunį. Kai šuo pamils šį žaislą, modifikuotą kamuoliuką galėsite pakeisti kitu – ne tuščiaviduriu.

Šaltinis: www.examiner.com
Nuotraukos: www.ehow.com, http://www.flickr.com/people/marlonbot/