Šunys turi kelis komunikavimo būdus. Labai svarbus bendravimo aspektas yra garsai, kuriuos jie leidžia: lojimas, urzgimas ir cypimas. Nors priežastys, kodėl šunys „kalba“ gali būti įvairios, tačiau yra labai svarbu suprasti kodėl ir kaip šunys bendrauja.

Lojimas

Šunys loja dėl įvairiausių priežasčių – iš susijaudinimo, baimės, streso, nuobodulio ir kt. Jeigu šuo loja išties daug pirmiausia reikia surasti priežastį. Aišku, greito veikimo priemonės kaip elektriniai arba purškiantys antkakliai gali sumažinti lojimą, jie taip pat gali padidinti šuns nerimą ir stresą, o tai neretai sukelia kitas problemas, tarp jų ir agresijos.

Urzgimas

Nors urzgimas gali būti baisus, tačiau tai pirmiausia yra įspėjimas. Dauguma urzgiančių šunų iš tikrųjų nori išvengti kandimo, todėl yra labai gerai, kai šuo urzgia, o ne pereina iš karto prie kandimo. Jeigu jūsų šuo ant jūsų urzgia, greičiausiai jis nori jums pasakyti, kad tai, ką jūs darote verčia jį nervintis arba jaustis nejaukiai.

Šuns baudimas už urzgimą padidina tikimybę, kad kitą kartą jis nebeperspės, o iš karto įkas.

Kai kurie šunys yra „šnekesni“ už kitus ir gali urgzti žaisdami arba kai yra susijaudinę.

Cypimas

Cypimas yra garsas, kurį šunys naudoja nuo mažens ir kuriuo parodo resursų ar dėmesio poreikį. Nors pats garsas gali būti įkyrus, nepamirškite, kad juo šuo bando jums kažką pasakyti.

Šuo gali cypti, nes yra:

• Alkanas
• Ištroškęs
• Nuobodžiauja
• Nori išeiti į lauką
• Jam skauda
• Jaučiasi nepatogiai arba yra streso būsenoje
• Nėra tikras dėl kažko

Cypimas yra normalus elgesys ir su amžiumi jis sumažėja.

Nors šunys įvairiai bendrauja su mumis ir kitais šunimis, tačiau jų kalba yra svarbus elementas, kurį reikia suprasti ir interpretuoti. Kartais per didelis „kalbėjimas“ gali erzinti, tačiau niekada negalima šunį už tai bausti. Geriausiu atveju jūs tiesiog sugadinsite savo bendravimą. Blogiausiu – ypač jei bausite urzgimą, galėsite išprovokuoti šunį ateityje praleisti įspėjimą ir pereiti tiesiai prie įkandimo.

Autorė: Victoria Stilwell