Rugpjūtis 29, 2012  |   

Victoria Gill, moklso reporterė, BBC Nature, Otava, Kanada.

Mokslininkai teigia, jog socialinis gyvenimas privedė prie to, kad šunims išsivystė „įrankiai“, reikalingi kaulams graužti. Jie išsiaiškino, kodėl šunys taip mėgsta ėsti mėsą ir kaulus.Tyrėjai tvirtina, kad maždaug prieš 8 mln. metų šunys pradėjo gyventi gaujomis, kad susimedžiotų didesnį grobį. Dėl to nasrų evoliucija palaipsniui dabartinių vilkų protėvius,
Dr. Joao Munoz-Doran pristatė atradimus pirmąjame Evoliucinės Biologijos kongrese Otavoje, Kanadoje. Jis su savo kolegomis iš Nacionalinio Kolombijos universiteto sukūrė šunų „šeimos medį“ lygindami ryšius tarp daugiau nei 300 šunų rūšių.vėliau tapusius mūsų augintiniais, pavertė „hipermėsėdžiais“.

Faktai apie šunis

Šuninių gentis: lapės, vilkai, šakalai, kojotai ir dingo priklauso šiai gerai žinomai grupei;
  • Paplitimas: laukiniai šuniniai yra paplitę visuose kontinentuose, išskyrus Antartidą;
  • Bendravimas yra esmė: ankstesni šunų evoliucijos tyrimai atskleidė, kad šaukimas (kvietimas) buvo būtinas formuojant socialines grupes ir medžiojant stambesnį grobį;
  • Augintinių praeitis: visi naminiai šunys yra pilkojo vilko palikuonys.

„Mes palyginome rūšis, kurių mityba labai skyrėsi“, – pasakojo Dr. Munoz Doran. „Taigi, mes suklasifikavome juos kaip mėsėdžius, hipermėsėdžius (gyvūnai, kurie racione mėsa sudaro daugiau nei 70 %) ir visaėdžius (gyvūnai ėdantys mėsą ir augalus).“
Dabartinių vilkų protėviai priklausė šiai hipermėsėdžių grupei. Komandos analizė parodė, kad kaukolės bruožai, būdingi vilkams – stiprūs žandikaulių raumenys ir didelės iltys, pradėjo formuotis, kai jų protėviai pradėjo medžioti grupėmis. „Mes atradome bendrą evoliucinę šių bruožų istoriją“ – aiškina Dr. Munoz.

Prieš 8 mln. Metų  Azijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje vyravo atviri, mažai miškingi plotai. Atvirose erdvėse didesnės plėšrūnų aukos grupuojasi kartu. Taigi, daug akių stebi plėšrūnų pasirodymą. Vientitelis būdas atvirose vietose gyvenantiems šunims sumedžioti stambią auką iš bandos – dirbti kartu. Tyrėjas sako, kad po daugybės tokio grupavimosi kartų, atsirado nauji atrankos poreikiai jų kaukolės formai. Tokie poreikiai reiškė, kad gyvūnai, turintys didesnius dantis ir stipresnius nąsrus, buvo gereni medžiotojai ir galėjo perduoti ateinančioms kartoms didelių dantų ir stiprių nasrų genus.

 

 

 

 

 

 

Gyvūnai, turėję stipresnius nasrus ir didesnius iltinius dantis, buvo sėkmingesni medžiotojai. „Jų raumenys, ypač tie, kurie sučiaupia nasrus, sustiprėjo,“ – sako Dr. Munoz- Doran. Taip pat išsivystė atsparūs linkimui kaulai, kad jie galėtų mechaniškai palaikyti pastangas kandant auką. Su laiku jie prisitaikė būti hipermėsėdžiais. Tyrėjas pažymėjo, kad naminiai šunys turi labai geras evoliucines priežastis mėgautis kaulų kramtymu. Tam jie turi įrankius ir jie nori jais naudotis.