Tera
Nors paskutinį spalio savaitgalį Vilnius mane pasitiko žiemiškais orais, tai buvo vienintelis neigiamas dalykas per visą aktyvią darbo dieną. Pirmiausia, noriu pasidžiaugti nauja Vilniuje kylančia pozityvizmo banga. Manau, jog tai atsiranda dėl natūralaus žmonių noro išmokti sukurti normalius – draugiškus – santykius su gyvūnais. Todėl tikiuosi, kad ši banga paskatins besimokančiųjų (taip pat ir trenerių) didesnį progresą.
Labai džiugu, jog klientai-šunų šeimininkai, net ir vengdami tempimo, nebenorėjo dėti savo augintiniams smaugiamo ir spygliuoto antkaklio. Žinoma, mes tokių priemonių keturkojui draugui tikrai niekada nesiūlome. Mūsų praktika parodė, jog petnešos nuo tempimo (angl. no pull harness) – pats geriausias ir greičiausiai būdas sumažinti šuniui stresą ir išmokyti jį nebetempti.
Taigi, kuo mes užsiėmėme? Ką veikėme? Trumpai pristatysiu kai kuriuos įvykusius susitikimus, kurių metu dirbome su šuniukais ir konsultavome jų šeimininkus bei siūlėme realius būdus, kaip išspręsti iškilusias šunų elgesio problemas.
Prieš kelis metus mišrūnę Terą dabartiniai šeimininkai iš prieglaudos pasiėmė 1 mėn. amžiaus. Ji nuo mažens labai jautriai reagavo į praeinančius šunis. Problema greičiausiai kilo dėl socializavimo stokos ir ankstyvo atskyrimo nuo kalės, o per ilgesnį laiką sustiprėjo. Ypač ryškiai pasireiškė, kai šeimininkai persikraustė gyventi į naująją vietą, kur streso pagausėjo. Užsiėmimo metu šis šuo atliko dėmesio stiprinimo ir BAT pratimus. Terai juos pavyko gana nesunkiai atlikti nedideliu atstumu nuo kitų šunų. Treniruotės pabaigoje (per saugų atstumą) šuo pasirinkdavo sugrįžti pas šeimininkę, vietoj staigaus “sprogstamo” puolimo. Tokio pasiekimo ir tikėjomės prieš treniruotę.
Pastoriaus raselo terjeras
Daugiau nei 2 m. amžiaus Pastoriaus Raselo terjeras taip pat ypač jautriai reagavo į kitus šuniukus. Šeimininkė daug užsiima su tokiu mažu ir itin energingu šunimi, moko jį atlikti triukus. Tai fiziškai iškraudavo šunį, tačiau jo reaktyvumo nesumažino. Norint išspręsti šią problemą, reikėjo patikslinti šuns elgesio keitimo programą. Tikiuosi, jog dirbdami su klikeriu, šuo ir jo šeimininkė dabar galės progresuoti.
Šeštadienį stiprų įspūdį sukėlė 7 metų amžiaus vokiečių aviganis. Šio šuns šeimininkė ilgus metus ieškojo įvairiausių būdų, kaip išspręsti agresijos, nukreiptos į žmones, problemą. Ji išbandė įvairius būdus, kuriuos ją mokė kinologai: spygliuotus ir smaugiančius antkaklius, dėl kurių šuo tapo dar jautresnis, jo elgesys suprastėjo; šuns spaudimą ir sodinimą, kol trikdis praeis pro šalį, kas baimės nepašalino. Deja, šie patarimai buvo netinkami ir tik pablogino situaciją. Toks elgesys sustiprino šuns jautrumą, visiškai neišsprendė gyvūno nepasitikėjimo žmonėmis problemos. Šeimininkei tokie šuns auklėjimo principai nepatiko, ji nenuleido rankų, ieškojo pagalbos ir po mūsų susitikimo įvyko mažas stebuklas. Jau kitą dieną šuo vaikščiojo labiau atsipalaidavęs, mažiau reagavo į aplinkinius. Tikiuosi ir linkiu, kad treniruotėje sudaryta teigiamos motyvacijos elgesio keitimo programa šuniui padės atgauti ramybę.
Džiaugiuosi ir jaučiuosi dėkingas šeštadienį sutiktiems šeimininkams už galimybę pagelbėti sprendžiant jų keturkojų draugų problemas, už atkaklumą mokant savo šunis ir siekiant gauti žinias. Šie žmonės labai rūpinasi savo augintiniais, net nepaisydami šunų amžiaus bei elgesio problemų. Iš tiesų, buvo nesudėtinga padėti spręsti iškylančias šunų problemas, nes šeimininkai neturėjo išankstinio nusistatymo dėl “blogo” šuns elgesio priežasties: “dominavimo”,“nepaklusnumo” ar “lyderiavimo”. Išmokus situaciją priimti kaip stresą ir joje išmokus elgtis, šuo labai dažnai savaime nustoja stresuoti, nes žmogus toje situacijoje nustoja pats kurti stresą. Daugeliui šunų taip nutiko ir po šio šeštadienio susitikimų. Tikiuosi, kad šunims bus padovanotas šansas į visavertį gyvenimą.
Sėkmės visiems pozityvios šunų dresūros šalininkams ir iki kitų susitikimų Vilniuje!