Erdelterjeras ir labradorasKai kurios šunų veislės apibūdinamos turinčios blogą reputaciją. Apie kai kurias veislės sakoma, jog jos yra šeimos draugai iš pat prigimties. Kaip bebūtų, šunys yra plėšrūnai, todėl kiekvienas šuo gali elgtis agresyviai. Agresyviai elgiasi ir taikiu vadinamas labradoras, ir Jorkšyro terjeras – tiek mažos, tiek didelės veislės, nes pas visus šunis dėl įvairių priežasčių gali pasireikšti agresijos protrūkiai. Tačiau šuns agresijos kontrolė daugiausiai priklauso nuo šeimininko auklėjimo ir šuniui skiriamo dėmesio.

Šuo reaguoja taip, kaip Jūs su juo elgiatės ir kaip mokinate. Jeigu Jūsų elgesys su šunimi agresyvus, tai jis elgsis agresyviai. Todėl namie skatinkite ramų šuns elgesį, girkite už ramų elgesį, ir šuo pripras elgtis ramiai.

Kaip neleisti jūsų šuniui įgyti agresiją vaikui

Jeigu jūsų šuo yra labai judrus ir šokinėja ant vaikų, neleiskite vaikams jo stumdyti ar mušti

Šunys natūraliai kovoja už savo poziciją gaujoje, šeimoje ir gali pradėti gintis. Jei šuo girdi šūkavimus arba pamato staigius judesius, jis instinktyviai gali tai interpretuoti kaip skatinimą pulti. Privalote rasti humanišką būdą, kaip šunį nuraminti, kad liautųsi elgtis nepageidaujamai. Įsitikinkite, kad vaikai suprastų, jog negalima erzinti šuns.

Netampykite šuns už uodegos

Jei šunį tempsite už uodegos, šuo nematydamas, kas jam už nugaros gali gintis ir elgtis agresyviai. Jeigu Jūsų vaikas tampys šunį už uodegos, šuo kandžiosis. Šios taisyklės pagrindinė esmė, kad šunis reikia taip pat gerbti, kaip ir žmones.

Mokykite vaikus, kad imtynės su šuniuku nėra geras žaidimas

Šuns pagrindinis instinktas yra grobio gaudymas ir dorojimas, todėl imtynės ir grūmimasis su vaikais skatina dominavimą ir gali pažadinti plėšrūno instinktus – šuo gali pamanyti, kad vaikas yra natūralus grobis. Vaikai nesuvokdami šuns psichologijos gali sukelti agresiją ir ją skatinti kiekvieną dieną.

NIEKADA NENAUDOKITE KOMANDOS „PULTI”

Netgi, kai ta komanda naudojama žaidimo tikslams. Jei šuniuką įsigijote jau gerokai paaugusį iš kito šeimininko, nežinia, kaip jis elgsis išgirdęs šią komandą. Ši taisyklė labai panaši į nerašytą taisyklę – niekada ginklu nesitaikyti į žmogų, net jei žinote, kad jis yra neužtaisytas.

Venkite akių kontakto

Akių kontaktas šuniui gali pasirodyti kaip iššūkis ir skatinti agresiją. Su agresyviu šunimi stenkitės neturėti akių kontakto.

Šunų agresyvumo ribos

Agresija nėra besąlygiškai bloga. Šuo, kuris visiškai neturi agresyvumo ir mėgsta bendrauti tik su žmonėmis, nėra blogesnis ar geresnis už agresyvų. Pavojingesnis už agresyvų šunį gali būti šuo, kuris Jūsų bijo.

Agresija yra priimtina kol šuo žaidžia su kitais šunimis ir neperžengia ribų. Agresija pastoviai turi būti kontroliuojama. Jūsų šuns agresyvumas gali perspėti apie pavojų ir netgi nuo jo apsaugoti. Taip kad kontroliuojamas šuns agresyvumas gali tapti privalumu.

Šuns šeimininkas privalo visiškai kontroliuoti augintinį nesaugiose situacijose, priverčiančiose šunį elgtis agresyviai, pvz., gintis. Pagrindiniai du dalykai, kurie nuramina agresyvų šunį: kontrolė pavadžiu, išbalansuojant šuns užsifiksavusį elgesį bei atstumo tarp agresijos stimulo ir šuns padidinimas. Norite išvengti šuns lojimo ant praeivių ? Vaikščiokite didesniu atstumu nuo praeivių ir tik šuniui įsitempus neleiskite pereiti į agresiją – kontroliuokite šuns kūno judesius pavadžiu, fokusuokite dėmesį į save.

Kaip ir žmonėms, šunims su amžiumi keičiasi charakteris. Vyresni šunys mažiau toleruoja mažuosius. Pagyvenęs šuo tampa įsitempęs, irzlus, kai aplink jį šokinėja jaunas ir guvus šunelis. Šuo sendamas tampa mažiau judresnis ir dažniau renkasi pagulėti negu žaisti su šunimis ar žmonėmis.

Agresija gali kilti net ir labai gerai dresuotiems šunims. Į „Rekso” aikštelę atveža ne vieną šunį, puikiai vykdantį komandas, tačiau puolantį ant šunų ar net žmonių, vaikų. Dresūra turint psichologinių problemų nepadės, tam reikalingi specialūs užsiėmimai, skirti šunims socializuoti ir išmokyti elgtis įvairiose aplinkose bei sudėtingas ir pastovus šeimininko darbas. Tokiam darbui sukurta „SOS” grupė.

Agresija šuniui yra normalus reiškinys, šuo turi ne tik mokėti būti nuolankus, tačiau ir apsiginti, jei jį užpultų kitas šuo. Tačiau tik šeimininkas gali nuspręsti, kiek agresyviai gali elgtis jo šuo. Nepamirškite, jog šuo yra ne tik gyvūnas, bet ir Jūsų šeimos dalis, todėl negailėkite jam dėmesio.

Parengta pagal: www.dogobedienceadvice.com

Komentarai

Jonas Valančius - "Rekso" treneris, šunų elgesio specialistas, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs taikyti pozityvias elgesio keitimo technikas šunų problemoms spręsti. Priklauso APDT, PPG tarptautinėms kinologų organizacijos, Lietuvos kinologų draugijos šunų elgesio specialistų Sąjungos Tarybos narys. Veda treniruotes Vilniuje, seminarus visoje Lietuvoje.