7081619375_11eb441fd4_zStresas – tai normali gyvenimo dalis bet kuriam gyvam sutvėrimui. Kai šuo atsiduria situacijoje, iš kurios negali ištrūkti, gali kilti problemų. Būtent stresas yra agresyvios elgsenos, pavyzdžiui, lojimo, puolimo ir pan., priežastis. Kelias tokiai agresyviai elgsenai gali būti užkertamas, stebint šuns patiriamo streso lygį.

Jeigu žmogus sugebėtų suprasti šuns kūno kalbą, šuo galėtų atsikratyti streso, jam nepasiekus labai aukšto lygio. Atpažįstant šuns streso ženklus ir imantis veiksmų, siekiant pašalinti streso priežastis, padedame ne tik gyvūnui, bet ir sau. Daugelis šunų parodo aiškius streso ženklus tam tikrose situacijose. Vienas streso ženklo pavyzdys – tarp galinių kojų pabrukta šuns uodega – tai rodo, jog šuo patiria stresą. Jeigu šuo laižosi nosį ir lūpas – tai nenormalus ženklas. Didžiausią stresą keliančiose situacijose šunys pakartotinai žiovauja – tai stresinis žiovulys, kuris yra intensyvesnis, nei žiovulys, kylantis dėl mieguistumo. Jeigu šuo nusigręžia ir vengia akių kontakto, tai taip pat požymis, jog šuo stresuoja.

Gyvūnų pasaulyje universaliu agresijos ženklu laikomas įdėmus žiūrėjimas, net jei į gyvūną įdėmiai žiūri šalia esantis žmogus. Nepažįstamoje situacijoje žiovavimas, mirksėjimas, kosėjimas ir čiaudulys gali būti streso požymiai. Taip pat šunys purtosi gana dažnai įvairiose situacijose, pavyzdžiui, kai yra šlapi arba ką tik pabudę, tačiau stresą patiriantis šuo taip pat gali purtytis, ypač po kažko, kas jam buvo nemalonu. Itin intensyvus šėrimasis, inkštimas, sukaustyti judesiai, maisto atsisakymas, pėdų prakaitavimas ir pan., taip pat yra šuns patiriamo streso ženklai. Šiuos ženklus būtina žinoti, nes tik juos atpažinus gyvūno elgsenoje, galėsime padėti augintiniui ir išvengsime rimtų problemų.