Ar jums pažįstama tokia situacija? Kai grįžtate namo po darbo, ramiai ir lėtai atrakinate duris, praveriate jas, ir tada aplik jus ima šokinėti šuo. Jis visą dieną nematė savo šeimininko, nori iš jo dėmesio, todėl yra kupinas gerų emocijų ir šokinėja.
Ką reiškia, kai šuo šokinėja?
Dažniausiai šunys tik šokinėdami sulaukia iš savo šeimininkų dėmesio, todėl laikui bėgant, šuo šokinėja vis dažniau. Jeigu jums nepatinka toks keturkojo elgesys, tada reikėtų šunį dažniau išvesti pasivaikščioti, pasivaikščiojimui skirti daugiau laiko, taip pat reikėtų daugiau su augintiniu bendrauti ir žaisti. Taip šuo kokybiškai praleis su jumis laiką ir nebeliks motyvo dėmesio reikalauti šokinėjant.
Kada šuns šokinėjimas nėra problema
Kai kurie mažų veislių arba jaunų šunų šeimininkai šuns šokinėjimo nelaiko problema. Juk viskas priklauso nuo šuns šeimininko poreikių ir norų. Jeigu šuniukas yra mažas ir šeimininkui patinka toks šuns šokinėjimas, tada šeimininkas džiaugsmingai reaguodamas į šuns šokinėjimą, taip paskatina šunį ir toliau šokinėti. Bet kai šokinėja užaugęs didelės veislės šuo (pavyzdžiui, mastifas, senbernaras arba niūfaunlendas), tada šuns šokinėjimas šeimininkui gali nebepatikti arba netgi būti pavojingas. Tokiu atveju reikia išmokyti šunį nešokinėti.
Kaip elgtis, jei šuo šokinėja
Šiuo metu yra įprasta manyti, kad šeimininkai turi ignoruoti šokinėjantį šunį, palaukti, kol jis nusiramis ir nustos šokinėti, ir tik tada bendrauti. Tai dažnai padeda, tačiau ne visada. Ypač, jeigu kiekvieną dieną skiriate nepakankamai laiko bendravimui su šunimi – tai būna dažniausiai šokinėjimo priežastis. Visų pirma reikėtų užtikrinti, kad šuo po kelias valandas per parą vaikščiotų, žaistų su jumis, atliktų dėmesio koncentravimo pratimus. Tokiu atveju sustiprėja šuns ir šeimininko ryšys, šuo išsikrauna, bendravimas su šeimininku teikia augintiniui daug gerų emocijų ir užkerta kelią išsireikalauti dėmesio iš jūsų tik tada, kai šuo šokinėja.
Užėmus šunį minėtomis aktyvesnėmis veiklomis šuns šokinėjimo įgūdis staiga nepradings. Teks mokyti šunį, jog kuomet būna ant žemės ir ant žmogaus nešoka, gauna dėmesį arba maistą, o kuomet užšoka, gauna ignoravimą. Pavyzdžiui, jei Jūsų šuo su azartu šokinėja ant namiškių, susitarkite ir visi elkitės vieningai: šuniui užšokus nusisukite ir netarkite nei žodžio, o priėjus šalia ir palaukus ramiai, duokite gardėsių.
Tačiau susiduriame su klientais, kurie nori, kad šuo nešokinėtų ir nenori iškrauti šuns. Deja, šuns šokinėjimas yra dažniausiai visos šuns dienotvarkės pasekmė, o ne atskira, iš niekur nieko atsiradusi problema, kurią galima vien ignoravimu išspręsti. Todėl, kaip ir sprendžiant daugelį problemų, teks pirmiausia patenkinti šuns prigimtinį judėjimo poreikį, o tik vėliau spręsti problemą elgsenos formavimo principais.