Šaltinis: http://ipgcounseling.blogspot.com/

Šuns skatinimas – tai mokymo proceso dalis, kurios metu stiprinamas gyvūno noras atlikti žmogaus mokomą veiksmą. Skatinimo procesas susideda iš nuoseklios paskatinimo įvykių – paskatinimų – sekos, kurių kiekvieno tipas ir intensyvumas priklauso nuo individualių gyvūno savybių. Tinkamai parinktas paskatinimas ir intensyvumas skatinant juo lemia didžiąją dalį gyvūno noro dirbti ir efektyvius elgsenos pokyčius: nuo pradinės (pvz., sukurtos viliojimo principu) iki galutinės (pvz., žodinės komandos vykdymą).

Norint išmokyti šunį atlikti veiksmą teigiamos motyvacijos (skatinimo) principu labai svarbu gerai suplanuoti keletą dalykų: kokius paskatinimus ir kokiose situacijose naudosite, kaip greitai šuo gaus paskatinimą ir kokiu būdu bei kurioje pozicijoje būdamas jį gaus. Nenustačius išankstinio skatinimo plano treniruotė būna mažiau efektyvi, kartais gali baigtis vos tik prasidėjusi dėl šeimininko nervingo elgesio ir dėmesio nesutelkimo. Tai ypač aktualu dirbant su klikeriu, kur didžiausias dėmesys skiriamas kriterijų keitimui.

Paskatinimo tipai

Norint efektyviausiai išnaudoti mokymą skatinimo principu būtina išmanyti įrankius, priemones, kuriais galite skatinti šunį. Yra įvairių paskatinimų tipų klasifikavimo būdų, mes išskirsime tuos, su kuriais mokykloje dirbame daugiausiai.

1. Aukštos vertės maistas, skanėstai.
Dažniausiai naudojamas užsiėmimo pradžioje. Vėliau duodamas tik už geriausiai užsiėmime atliktas komandas.

2. Vidutinės vertės maistas, skanėstai.
Naudojamas mokymo proceso eigoje, pradiniame etape. Šiek tiek vėliau duodamas šuniui už panašias jau parodytas elgsenas, jei šuo praranda kontaktą su šeimininku.

3. Žaislas, virvė, pelė
Žaidžiantis su žaislu šuo lengviausiai išmokomas komandų, vėlyvesniuose etapuose. Žaislas veiksmingas šunims, turintiems stiprų grobio instinktą, tačiau, kad šis instinktas tarnautų šeimininkui, šunį reikia mokyti nuosekliai, tiksliai ir neskubant. Žaidimas su šiais žaislais turi turėti aiškią pradžią ir pabaigą, aiškias žaidimo eigos taisykles.

4. Paskatinimai aplinkoje
Šis paskatinimo tipas taikomas ne tik treniruočių metu, o kiekvieną dieną nuo pat mokymo pradžios. Tai leidimas eiti, leidimas pažaisti, leidimas ėsti ir imti nuo žemės maistą, leidimas įeiti, išeiti ir t.t. Skatinamas aplinkos paskatinimais šuo mokosi kiekvieną dieną. Kad šuns protas tobulėtų, būtina susitaikius su vienais aplinkos paskatinimais šuniui duoti kitokius paskatinimus. Nors tai vienas iš stipriausių gyvūnų skatinimo būdų, jo panaudojimas rečiausiai pastebimas Lietuvoje

5. Žodinis paskatinimas, paglostymas
Treniruotėse įprastai naudojami skatinant už jau įprastai atliekamas elgsenas. Bet čia ne taisyklė – ką ir kaip naudoti priklauso individualiai nuo šuns. Iš prieglaudų paimti šunys neretai nepageidauja, kad jiems glostytų galvą, kūną, to reikia išmokinti papildomai. Kiti šunys dėl paglostymo ar švelnaus žodžio gali „parsiduoti“ dar labiau nei už maistą ar žaidimą.

Būna atvejų, kai šunų paskatinimai neveikia taip, kaip aprašyta šiame sąraše. Manome, jog kiekvienas šuo individualus, o žmonių mokymo būdai skiriasi, todėl šis paskatinimų skirstymas yra vienas iš daugybės galimų.

Kodėl veikia skatinimas ?

Skatinimas neveikia stipriausiai rodant skanėstus rankose ir viliojant atlikti komandas. Taip elgiasi parodų žmonės, veisėjai, stipriausiai toje situacijoje skatindami, kad šuo atskleistų savo išvaizdą. Deja, stresinėje situacijoje (pvz., pamatęs medyje voveraitę) nutolęs nuo šeimininkų šuo tikrai nesugrįš dėl to, kad suėstų kąsnį. Ką daryti šiuo atveju ?

Stipriausiai skatinimas išnaudojamas taikant Premako dėsnį – mokslinį dėsnį, teigiantį, jog dažniau atsirandanti elgsena (šuns mėgiama) skatina rečiau atsirandančią (mažiau mėgiamą). Šį dėsnį galima palyginti su vaikams taikomu: „jei paruoši pamokas, galėsi eiti žaisti krepšinį“.

Mokant šiuo principu galima gyvūną pripratinti pirmiau „atsiklausti“ šeimininko prieš reaguojant į didžiausią trukdį. Pvz., šuns, kuris labai trokšta sveikintis su svetimais žmonėmis, mokymas prasideda nuo vardo komandos patikimumo išgavimo be trukdžių, po to pridedami trukdžiai. Vėliau vardo komanda ištariama prieš šuniui norint nubėgti pas kitą žmogų ar šunį. Galiausiai šuo savaime atsisuka tarsi „atsiklausti“, ar gali eiti pas jam rūpimą šunį. Tačiau nepamirškite, jog patikimos, sklandžios elgsenos mokymas turi būti nuoseklus, pratinimas prie trukdžių ne per sudėtingas, o tai užima nemažai laiko.

Ar Jums neveiksni teigiama motyvacija?

Tenka išvysti daug diskusijų, teigiančių, jog skatinamasis mokymas neveikia ir kad geriau yra šunį nuo pat mažens spausti, kad vykdytų šeimininko komandas ir klausytų namie. Tačiau net ir auklėjant griežčiau kasdien naudojami paskatinimai – sunku rasti šeimininką, kuris nepaglostytų šuns, kai jis elgiasi gerai. Neįmanoma su šunimi bendrauti vien baudimo principu, vien tik baimę varantys santykiai žaloja gyvūną. Paskatinimai atpalaiduoja gyvūną ir yra labai svarbi jo gyvenimo dalis.

Klausimą vertėtų pakeisti kitu: kiek Jūsų šuns auklėjime turėtų būti teigiamos motyvacijos ir skatinimo? Kas tiksliai atsakys į šį klausimą, gaus Nobelio Taikos premiją. Nėra universalaus būdo, skirto išmokyti visus šunis, Kitą vertus, maža žmonių dalis gyvena pagal vadovėlius. Ne metodika, o šeimininko požiūris į šunis lemia, kiek augintinio entuziazmo bus paskatinta. Užsiėmimuose mes matome, jog motyvuojami, skatinami šunys jaučiasi laimingesni.

Išvada

Paskatinimai yra veiksmingi – tuo galima įsitikinti praktiškai: kas antras šuo, net nelankęs dresūros mokyklos, namie moka atsisėsti, pamatęs maistą šeimininko rankoje. Jis pripranta prie aplinkos, kurioje praleidžia daugiausiai laiko ir prisitaiko prie situacijos.

Skatinimas – ne stebuklas. Reikia aiškiai suprasti, kada, kur ir kaip skatinti, kad paskatinimas įgytų tikrąją savo vertę.  Norint efektyviai panaudoti skatinimą reikia suprasti, kaip jaučiasi Jūsų augintinis, gerai išmanyti skatinimo strategijas ir tiksliai suvokti, ką skatinate. Apie tai – kitose šio straipsnio dalyse.