Pirmosios šuniuko dienos naujuose namuose – didelė laimė ir džiaugsmas visai šeimai. Šeimininkus džiugina kiekvinas žavaus padarėlio judesys. Tačiau laikui bėgant pradeda varginti šunelio paliekamos balutės ir krūvelės. Pripratinti gamtinius reikalus daryti lauke įmanoma, tik reikia turėti kantrybės.

Pirmiausia, mažylį reikia reguliariai, kas valandą ar pusantros, išnešti į lauką, kad jis nespėtų priteršti namuose. Kai tik šuniukas pradės tuštintis ar šlapintis lauke, šeimininkas privalo jį kuo aktyviau ir meiliau girti. Reikia stengtis, kad mažylis suprastų, kaip gerai pasielgė ir kaip džiaugiasi jo šeimininkas. „Nelaimė ”namuose dažniausiai atsitinka, kai mažylis sočiai pamaitinamas, ką tik pabudęs ar užsižaidęs. Todėl į tai reikia atkreipti dėmesį ir šuniuką nedelsiant nešti laukan. Jei „nelaimė ”atsitiko šeimininkui matant, negalima leisti šuniukui baigti pradėto darbo – reikia garsiai riktelti. Tiks bet koks žodis:  „ne”, „blogas”ir kt. Svarbu, kad šunelis trumpam ir nesmarkiai išsigastų, krūpteltų – raumenys įsitemps ir jis kuriam laikui nutrauks savo „juodą darbą ”. Kaip tik užteks laiko jį išnešti laukan, kur teks palaukti, kol mažylis atsipalaiduos ir pabaigs, ką pradėjęs. Tada reikia jį būtinai pagirti.

Negalima griebtis fizinių bausmių, stipriai bartis, jei pagavote augintinį atliekant savo reikalus, nes šuniukas supras, kad tai, ką jis padarė, yra sunkus nusikaltimas, todėl jis gali pamanyti, kad šlapintis ar tuštintis matant šeimininkui yra negerai ir stengsis kuo ilgiau kentėti: išvestas į lauką bėgioja, žaidžia, bet gamtinių reikalų „netvarko“, nes į jį žiūri šeimininkas. Grįžus namo, kai iškentėti jau nebeįmanima, atsiras balutės ir krūvelės nuošaliuose kampuose – taip stengiamasi paslėpti nusikaltimą.

Negalima šuniuko bausti tada, kai radote balutę ar krūvelę, bet nematėte, kada jis tai darė, todėl kad bus per vėlu ir gyvūnėlis nesupras už ką yra baudžiamas. Griežtai draudžiama baksnoti šuniuko snukelį į tai, ką jis pridirbo, nes tai neduos jokios naudos.

Straipsnio autorius: Andrej Popov