Šią savaitę gavome užklausimą internete (kalba netaisyta):

sveiki norejau paklaust ar per jusu pamokeles suo ismoktu drausmes turiu misruna. ir jis neturi drausmes sakai kad negalima o jis uodega vizgin ir toliau savo daro o jei nori suduot pasislepe.

Jei teisingai supratome problemą:

  1. šuo nemoka paklusnumo komandų;
  2. šeimininkas mano, kad neišmokytas komandų šuo turėtų suprasti, kas jam sakoma;
  3. šuo mušamas slepiasi.

Nusprendėme tai pakomentuoti, nes pastaruoju metu gauname labai daug paklausimų su tema “kaip sudrausminti šunį”.

  1. Yra normalu, jog šuo, neišmokęs paklusnumo komandų, į jas nereaguos. Taip, kaip ir naujagymis negalės sudalyvauti politiniuose debatuose. Priežastis viena – ir kūdikis, ir jaunas šuo to padaryti negali, nes NEMOKA ir nėra pilnai protiškai ir fiziškai SUBRENDĘ. Ir kūdikio tėvams, ir šuns augintojams tenka kantriai užsiimti auklėjimu, mokymu, kol žmogus ir šuo gali brandžiai sureaguoti į tai, ko iš jų prašoma.  Šuniui šis laikotarpis trumpesnis nei žmogui – protinė branda pasiekiama apie 12 – 18 mėn., priklausomai nuo veislės. Tad, jei iš 8 mėn. nieko nemokyto šuns tikėsimės, jog jis pakvietus ateis pas Jus visada 100%, garantuojame, jog to tikrai nepadarys. Ir ne dėl savo kaprizų, užsispyrimo, dominavimo, o dėl paprasto dalyko – jis to padaryti dar nemoka. Ką daryti tuo atveju? Mokyti!
  2. Šuo žmogaus žodžius supranta labai paprastai: a) bijo žodžių – įspėjimų, po kurių seka agresyvus šeimininko elgesys, b) vengia žodžių – bausmių, kurių metu šuo skriaudžiamas, c) su džiaugsmu sutinka žodžius – paskatinimus, kurie tampa skatinantys savaime, jei po jų pavaišiname šunį skanėstu ar leidžiame jam daryti ką nors malonaus. Iš tikrųjų ne tiek žodžiai, kiek patirtys ir buvusios patirtys bei emocijos veikia šuns elgesį ir formuoja jo tolimesnio gyvenimo įgūdžius. Galite sakyti ir pikčiausiai, ir prašyti gražiausiai – komandos neveiks, jei nepereisite 1 punkte aprašyto MOKYMOSI etapo. Jei jį pereisite, greičiausiai nereikės net susimastyti apie “drausminimą”, “baudimą” ir kitus nemalonius mokymo būdus.
  3.  2012 m. FCI IPO čempionato (šunų paklusnumo sporto) laimėtojas Mario Verslijpe yra sakęs savo 2010 m. interviu, jog šuns bausmė gali būti pritaikoma tada, kai šuo būna išmokęs komandą, bet jos neįvykdo. Tačiau jis patikslina: “jei šuo mokomas ir šeimininkas su juo turi gerą ryšį, dažniausiai bausmės neprireikia; bausmės panaudojimas yra labai subtilus, tarsi uogos uždėjimas ant torto”.

Ką padaro žmonės mušdami šunį? Vienintelį darbą – žaloja neperduodami jokio mokymo, tik agresyviai besielgdami su šunimi. Tokia santykių su šunimi pradžia gali peraugti į nuolatinį gyvūno stresą ir į dar stiprėjančius problematinio elgesio simptomus: agresiją, klinikinį nerimą ar į širdies susirgimus .

Šiuolaikinė dresūros metodika labiau kalba apie užimtumo didinimą, o ne apie šuns “drausminimą”. Treniruotėse mokiname šeimininkus, kaip principingai ir kantriai reikia auklėti ir mokyti šunis, kaip su jais užsiimti, kaip mokyti įvairių praktiškų komandų panaudojant maistą ir žaislą. Jei Jus mokino apie šuns mokymą “suduodant”, keliant skausmą, nedelsiant nutraukite mokymą, kadangi toks mokymo būdas būs tęsiamas visą šuns gyvenimą.