Prancūzų buldogas

Prancūzų buldogas

Norime pasidžiaugti, jog “Rekso” mokykla gavo išskirtinę teisę išversti JAV kinologės Suzanne Clothier autorinius straipsnius. S. Clothier yra plataus profilio specialistė, jos darbų spektras apima nuo šunų (vokiečių aviganių) veisimo iki konsultacijų, ruošimo žmonių gelbėjimui, terapijos ir t.t. Suzanne skaito seminarus JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje, Belgijoje ir Italijoje.

Pažvelkime į “sunkiai treniruojamas” veisles ir į realybę, kaip šie gyvūnai mąsto.

Įsivaizduokite du virš galvos skraidančius balionus. Ant vieno baliono parašyta „KODĖL?“ (kodėl turėčiau eiti greta, pasilikti sėdėti, gulėti, šokti ar atnešti žaislą?). Ant kito baliono parašyta „KODĖL NE?“ (kodėl neturėčiau griaužti batų, vaikščioti čia, valgyti sumuštinio?).

Manau, jog šie klausimai kartu su atsakymais apibūdina, kaip pradedami kurti žmogaus ir gyvūno tarpusavio santykiai. Juos išplėtoję galime gauti tenkinančius atsakymus, su šunimis galime apsikeisti daugybe informacijos. Deja, šioje situacijoje neretai patenkame į spąstus. Mus tenkinantys atsakymai (į minėtus klausimus) gali būti šuniui nemalonūs. Ir būdamas šunimi jis nuo mūsų nusigręžia, gyvena savo gyvenimą, kol mes nemokšiškai siekiame SAVO NORIMŲ TIKSLŲ.

Sąmoningai vykdyta grynaveislių šunų, pasižyminčių tam tikroms elgsenomis, selekcija leido atsirasti veislėms, labiau nei kitoms reikalaujančio suinteresuotumo. Pvz., borderkolis paklaustų „KODĖL?“ ir jam patiktų atsakymas „nes aš tau liepiau“. Vedamas nepasotinamo troškimo ką nors veikti kiekvieną gyvenimo akimirką borderkolis nebeužduotų daugiau klausimų. Sibiro haskis, gavęs tokį pat atsakymą –pakreips galvą, įsirėš į žemę ir pažvelgs į šeimininką susidomėjusiu žvilgsniu. Prasideda dialogas.

Šeimininkas: turi tai atlikti, nes mane myli.
Haskis (pasitikinčiai): meilė yra jausmas, ne priežastis.
Šeimininkas (pasipūtusiai): yra svarbu, kad tu tai padarytum.
Haskis (su gilia išmintimi): žmonės laiko svarbiais neteisingus dalykus.
Šeimininkas (pradėdamas pykti): jei to nedarysi, nubausiu tave.
Haskis (oriai): tada neturiu kito pasirinkimo, tik nusileisti. Bet aš galiu pasirinkti ar tikėti ar nepasitikėti tavimi.
Šeimininkas (ramiau, bandydamas kitą būdą): aš paversiu tai tau smagiu užsiėmimu.
Haskis (susidomėjęs): kiek smagiu ?
Šeimininkas: tokiu smagiu, kad prašysi tęsti dar ilgiau !
Haskis: tuo atveju, aš pabandysiu padaryti, ko prašai. Bet nepamiršk, jog man truputį nuobodu. Tegul geriau tai būna geras užsiėmimas!

Bet, jei šeimininkas norėtų, kad Sibiro haskis bėgtų, dialogas būtų kitoks:
Šeimininkas: noriu, kad bėgtum kaip vėjas.
Haskis: aš jau pasiruošęs!

Viename seminare šeimininkė besiskųsdama savo šunimi prašė pagalbos: „šuo nenustoja uostyti žemės kol einame greta, pavargau jaustis nesmagiai paklusnumo varžybų ringe. Nesuprantu, kodėl jis taip elgiasi. Ką man padaryti, kad nutraukti šį uostinėjimąsi ?“. Pažvelgusi žemyn į šunį vos neprapliupau iš juoko. Tai buvo Bavarų pėdsekys, besielgiantis tiksliai taip, su kokiu tikslu šiuos šunis veisė žmonės. Kai paklausiau, kodėl jiems rūpi paklusnumo varžybų apdovanojimai, šeimininkė atsakė: „tiesa, labai retai Bavarų pėdsekiai varžosi paklusnumo varžybose. Aš ketinu tai padaryti su savo šunimi“.

Techniškai kalbant, visi paklusnumo pratimai neperžengė šio šuns protinių ir fizinių gebėjimų ribų. Esmė žinoma buvo paslėpta treniruotėse. Kad ir kaip buvo mokytas šuo, šis mokymas davė netinkamą atsakymą į pagrindinį šuns klausimą „KODĖL“ (arba, šiuo atveju, į klausimą – „KODĖL NE UOSTYTI?“). Ir kol šeimininkas neatras geresnio atsakymo, šuo tęs ir toliau tai, ką jis labiausiai mėgo daryti – uostys žemę.

Štai viena dažniausių iš treniruočių problemų priežasčių:

Kuo didesnis atstumas tarp X ir Z, tuo labiau turi aiškinti Y.
(X – norima elgsena, Z – genetiškai užprogramuota elgsena, Y – klausimas „Kodėl“)

Kitais žodžiais, retriverį nėra sudėtinga išmokyti atnešti, ganantį šunį ganyti ar Sibiro haskį bėgti. Bet prisiminkite šiuos atsakymus, jei norėsite, kad antį iš vandens Jums atneštų mastifas ar greihaundas.

Yra trys požymiai, kurie daro įtaką šuns treniruotėms:
1. protas, intelektas (aš jį apibūdinu kaip šuns susidomėjimą pasauliu ir jo pažinimą);
2. noras (šuns noras socialiai bendrauti su kitais socialiais gyvūnais);
3. pasitikėjimas (fizinis, emocinis ir intelektualinis).

Dauguma „sunkiai treniruojamų“ veislių, vertinant bendrai, turi šiuos požymius. Kuo mažiau šuo turi šių požymių, tuo sunkiau jam tampa atsakyti į klausimus „KODĖL?“ ir „KODĖL NE?“. Užguitam, nedrąsiam ar visiškai nepriklausomam šuniui Jūsų atsakymai gali ir nerūpėti.

Treniruotėms įtaką daro ir antra trijulė požymių:
1. Jumoro jausmas (tai, kas šunims linksma, ne visada džiugina žmones);
2. Nuobodulys (atsiranda žymiai greičiau nei žmonės įsivaizduoja);
3. Specifinės veislės elgsenos (kurios ne visada atitinka žmonių lūkesčius, kaip pvz., pavyzdyje minėtas pėdsekio atvejis).

Nusivylimas :)

Nusivylimas :)

Kiekviena veislė susideda iš šių 6 požymių kombinacijos, paskirstytų skirtingomis proporcijomis. „Lengvai treniruojamoms“ veislėms nuobodulys atsiranda labai vėlai – jie gali noriai kartoti net nieko nereiškiančius darbus ilgesnį laiką. Specifinės tokių veislių elgsenos ypač tinkamos paklusnumo ar agility varžybų ringui. „Sunkiai treniruojamoms“ veislėms nuobodulys atsiranda labai greitai, o specifinių veislės elgsenų kiekis būna labai nedidelis. Šeimininkai, sėkmingai išmokantys „sunkiai treniruojamas“ veisles, būna kūrybingi, mėgstantys treniruotę paversti linksmu, įdomiu ir vis nepasikartojančiu įvykių šuniui. Jie gali atsakyti į minėtą šuns klausimą „KODĖL?“ ir „KODĖL NE?“ aiškiai, linksmai ir pagarbiai atsižvelgiant į veislės unikalias savybes.

Kaip ir su kiekviena veisle, sėkmingas „sunkiai treniruojamų“ veislių mokymas prasideda nuo abipusio pasitikėjimo ir švelnumo. Įtraukiama ir dalelė intymumo – turite pažinti savo šunį. Ne tai, kuo jis bus, o kas jis yra dabar. Kas jam smagu? Ką labiau mėgsta kaip paskatinimą – žaidimus ar skanėstus? Kas jam sukelia nerimą ir kas sukelia džiugesį ? Kaip jis mokosi – intuityviais šuoliais, vientisa progresija ar mažais gabaliukais, vedančiais link galutinio tikslo ? Ar dirbsite su Sibiro haskiu ar su šnauceriu – nėra vieno recepto, kaip juos ištreniruoti. Svarbiausia – intymus šuns ir savęs pažinimas.

Mano 7 šunų gaujoje turime 7 visiškai skirtingus protus. Pvz., vyro auksaspalvis retriveris Molsonas mėgsta daug dirbti net jei šeimininkas nesusikaupęs treniruotės metu. Bet šį šunį yra sunku išmokyti naujų dalykų. Šuo elgiasi taip, tarsi kiekvienas naujas žingsnis vienos komandos mokymo procese yra kaip visiškai nauja komanda. Ir greitai nusivilia, jei mes pabandome užduoti sudėtingesnę užduotį. Todėl mes jį treniruojame lėtai, mažomis atkarpomis ir dažnai duodame atlikti senai išmoktų komandų, kad šuo pajustų, kad šį veiksmą senai žino. Maistas yra galingas šio šuns motyvatorius.

Priešingai šiam šuniui, Grizlis, mūsų jauniausiasis vokiečių aviganis, mokosi intuityviomis atkarpomis ir dažnai pritaiko išmoktus dalykus naujose situacijose. Jis greitai nenusivilia, tačiau jam būtina, kad būtume entuziastingi ir sutelkę į jį dėmesį. Treniruotėje neįdėjus nuoširdumo Grizlis taip pat nedirba nuoširdžiai. Motyvuojamas maistu jis mėgsta nešioti daiktus ir siautėti namuose, tad žaidimai su žaislais ir žaidimai persekiojant jį stipriai skatina.

Trenerių, mėgstančių šunis, kurie mažiau klausinėja klausimų, kurie greičiau pasiduoda jų taisyklėms, aplinkoje visada daugiau užsispyrusių, sunkiai treniruojamų, nemotyvuotų veislių. Toks apibūdinimas reiškia, kad “sunkiai treniruojamas” šuo yra protingas šuo, bet jis užduoda per daug klausimų vidutinės kvalifikacijos treneriui. Tokio šuns protas žmogui nepaklusta automatiškai, jis turi savo požiūrį į pasaulį ir savo nuomonę apie tai, kas yra prasminga, maloni veikla. Negalima sakyti, kad šie šunys neturi motyvo – šie šunys domisi gyvenimu ir žmonėmis. Jei duodamas tinkamas atsakymas į klausimus “KODĖL?” ir “KODĖL NE?” dauguma iš šių šunų šeimininko uždavinius atliks su užsidegimu.

Autorė: Susanne Clothier