Įsivaizduokime, jog žiūrite į šuniuką, kurio amžius – tarp keturių ir septynių savaičių. Šiuo metu tai, kaip jis elgiasi, lemia šuniuko genai ir veisėjo sukurta aplinka ir veikla. Pastarojo svarba ypatingai didelė. Būtent veisėjo sukurta aplinka ir inicijuota veikla su šuniukais formuoja procesą, vadinamą „socializacija“. Socializacija – tai šuniuko interaktyvių gebėjimų su savo ir kitomis rūšimis lavinimas, mokymas jaustis gerai skirtingose situacijose ir įvairioje aplinkoje. Suaugusio šuns asmenybė ir elgsena itin stipriai lemiama to, kaip, dar būdamas mažas šuniukas, bendravo su savo mama, kitais vados šuniukais, žmonėmis ir kaip pažino įvairius išorinius dirgiklius pirmosiomis 12 savo gyvenimo savaičių, t.y. kaip ir kiek buvo socializuotas. Veisėjo sprendimai lems dalį šio proceso, likusi dalis – Jūsų atsakomybė.

Mamos ir šuniuko ryšys

Šuniukas pirmuosius stimulus kvėpuoti, valgyti, šlapintis ir tuštintis gauna iš savo mamos. Ji taip pat nukerta virkštelę, keletą kartų per dieną prausia šuniuką, rūpinasi jo šiluma ir saugia aplinka. Šuniuko mama taip pat auklėja, kai šuniuko elgsena peržengia ribas, kurios suprantamos tik šuniuko mamai – ji pasirūpina viskuo, ko reikia mažam šuniukui.

Santykiai su kitais vados šuniukais

Iš kitų vados šuniukų gaunami papildomi socializacijos įgūdžiai – kaip bendrauti, elgtis su kitais tos pačios rūšies (šunimis) atstovais. Žaisdami šuniukai mokosi apie dominavimą ir nusileidimą, susipažįsta su poravimosi elgsena, gauna daug stimulų pojūčių ir fizinių gebėjimų vystymuisi. Šuniukai, kurie gimsta vieni arba yra per anksti atskiriami nuo mamos ir kitų šuniukų, dažniausiai ateityje turi sunkumų bendraujant su kitais šunimis. Nežinodami, kaip reaguoti susidūrus su savo rūšies atstovu, jie dažniausiai būna itin baikštūs arba agresyvūs, nepavyksta sugyventi su kitais šunimis.

Santykiai su žmonėmis

Per bendravimą ir žaidimus su žmonėmis pirmosiomis septyniomis gyvenimo savaitėmis (visi geri veisėjai tai skatina) šuniukas išmoksta pasitikėti ir bendrauti su žmonėmis – socializacija tęsiasi. Be tokio žmonių dalyvavimo šuniuko gyvenime, vėliau gali kilti sunkumų bendraujant su žmonėmis arba jau suaugęs šuo nesijaus gerai būdamas tarp žmonių. Šunys, kurie ankstyvame amžiuje izoliuojami nuo žmonių, dažniausiai tampa prieraišūs tik vienam žmogui, tokiems šunims sudėtinga adaptuotis namuose, kuriuose auga vaikai arba gyvena daugiau žmonių. Be abejo, sunkiu darbu ir pastangomis šios problemos gali būti pašalintos, tačiau tai nėra lengva.

Daugeliu atvejų veisėjai pasirūpina tinkama šuniukų socializacija ir juos augina iki 7-8 savaičių amžiaus prieš atiduodant juos į naujus namus. Šiuo laikotarpiu šuniukai išmoksta bendrauti su žmonėmis. Taip pat geri, atsakingi veisėjai leidžia vaikams žaisti su šuniukais. Vaikams leidžiama atsargiai palaikyti šuniukus rankose, kai jie dar tik kelių dienų amžiaus, o šuniukams esant 3-4 savaičių amžiaus – jiems (esant galimybei, kasdien) leidžiama su vaikais pažaisti lauke valandą ar šiek tiek daugiau.

Išorinių dirgiklių pažinimas

Galiausiai, daugelis veisėjų stengiasi šuniukus supažindinti su kuo įvairesniais aplinkos dirgikliais ar naujomis situacijomis – negalima apsiriboti guoliu ar vienu kambariu iki atiduodant šuniukus į naujus namus. Šuniukams būtina išmokti reguoti į įvairias situacijas, kad išsiugdytų pasitikėjimą savimi. Reikia skatinti jų smalsumą.

Ryšys su tavimi ir kitais

Aptarėme, kaip veisėjas turi rūpintis šuniuku ir jo aplinka, kuri parengs šuniuką gyvenimui tarp žmonių, netikėtoms situacijoms, susidūrimams su kitais gyvūnais ir įvairiomis situacijomis ir aplinkos dirgikliais. Tai vadinama šuniuko socializacija. Kai šuniukas apsigyvena naujuose namuose, šis procesas turi būti tęsiamas, nes vis dar formuojasi šuns būdas ir būdinga elgsena. Tiesą sakant, šios pirmos savaitės Jūsų namuose ir vienos svarbiausių socializacijos procese.

Rekomenduojama pirmosiomis dienomis naujuose namuose aktyviai užimti šuniuką – taip siekiama sumažinti galimą šuniuko liūdesį dėl atskyrimo nuo mamos ir kitų vados šuniukų. Nepaisant to, 7-10 šuniuko gyvenimo savaitėmis susiduriama su kita problema. Daugelis tokio amžiaus šuniukų išgyvena periodą, kurio metu sumažėja jų pasitikėjimas savimi. Jie ima mažiau pasitikėti, o dalykai, anksčiau buvę savaime suprantamais, ima kelti nerimą ar baimę. Jei anksčiau naujoje situacijoje mažylis būtų elgęsis ryžtingai ir drąsiai, šiuo laikotarpiu šuniukas tampa baikštesniu – jis gali bijoti, jautriau reaguoti į bet ką: triukšmą, naujus žmones, šiurkštesnį žaidimą, vykimą į naujas vietas ir pan.

Elgsenos specialistai išsiaiškino, jog tai labai menkai sietina su pasikeitusia gyvenamaja aplinka ar atskyrimu nuo vados. Netgi kai šuniukas neatskiriamas nuo mamos ar kitų šuniukų, ši elgsena pasireiškia tuo pačiu gyvenimo laikotarpiu, tačiau nesijaudinkite. Jūsų šuniukas subręs ir bus puikus, jei atliksite savo pareigas. Jūs neturėtumėte per daug saugoti šuniuko ar izoliuoti jį nuo aplinkinio pasaulio. Manoma, jog šiuo 2-3 savaičių periodu geriau, kai šuniukas supažindinamas su naujomis patirtimis mažais žingsneliais, neskubant. Pasirinkite veiklas, kurios gali būti kontroliuojamos. Supažindinkite šuniuką su naujais žmonėmis ir vaikais, tačiau neleiskite būriui vaikų triukšmaujant pulti iš visų pusių prie šuniuko. Leiskite susipažinti su draugiškais kaimynų šunimis. Maždaug 12 savaičių amžiaus šuniukai „išauga“ šį periodą ir šuniukai ima labiau pasitikėti savimi, drąsiau reaguoja į naujus žmones, gyvūnus ar patirtis.

Tęsiama socializacija pirmaisiais gyvenimo metais

Nuo šio momento iki mažiausiai metų amžiaus būtina, kad stengtumėtės praplėsti savo šuniuko akiratį, supažindintumėte su kuo įvairesne aplinka ir daiktais. Šiuo gyvenimo laikotarpiu šuniukai turėtų susidurti su kuo daugiau įvairių žmonių ir gyvūnų. Pasiimkite augintinį eidami pasivaikščioti, apsipirkti arba, jei yra galimybė, į darbą. Paskatinkite savo vaikus pasikviesti draugus, kad jie susipažintų su šuniuku. Lankykite dresūros užsiėmimus, kuriuose šuniukas susitiktų su kitais šunimis. Visa tai labai svarbu.

Šunys, kurie pirmaisiais gyvenimo metais yra izoliuojami, išsiugdo daugybę problemų. Tokie šunys gali tapti agresyvūs, tačiau dažniausiai jie tampa perdėtai baikštūs ir nedrąsūs. Jiems trūksta pasitikėjimo savimi susidūrus su naujais žmonėmis ar situacijomis. Tokie šunys gali slėptis, paniškai tempti pavadį siekdami išvengti vaikų ar kitų gyvūnų, seilėtis. Blogiausiu atveju jie gali tapti agresyvūs dėl baimės, t.y. nežinodami kaip elgtis konkrečioje situacijoje išsigandę kanda. Tai gali tapti labai rimta problema.

Apibendrinant galima teigti, jog svarbiausia įtraukti šuniuką į savo kasdienį gyvenimą, suteikti jam įvairios veiklos. Tokiu atveju jis socializuosis ir bus laimingas.

Šaltinis: peteducation.com
Nuotrauka: Aistės Kliševičiūtės