Cezario Milano žodžius – „Šuo gyvena čia ir dabar. Jis negyvena praeityje ir negalvoja apie ateitį” – turėtų įsiminti visi šunų šeimininkai, net ir ilgai lankantys dresūros užsiėmimus. Dresūros mokykloje neretai ir šiems šeimininkams nepavyksta šuns pagirti laiku arba jie iš viso pradeda pamiršti apie gyrimus. Kodėl šunį reikia girti laiku ir kiek svarbus yra laiko faktorius šuns psichologijoje ? 

Šuo yra dresuojamas ir auklėjamas konkrečiu laiko momentu. Jam svarbios momentinės – teigiamos arba neigiamos – asociacijos. Todėl dresūros užsiėmimuose už kiekvieną gerą poelgį ar atliktą teisingą veiksmą šuo gauna pagyrimą, kąsnį tuo pačiu momentu, kai tik jį atlieka. Taip sukuriate teigiamą asociaciją konkrečiam gyvūno poelgiui. Ir taip kiekvieną poelgį galite skatinti – kąsnio, energingo pagyrimo pagalba – arba pašalinti – ignoruodami elgesį, negirdami, nueidami nuo šuns. Šis gyvūno auklėjimo ir dresūros principas vadinamas teigiamos (pozityvios) motyvacijos principu.

Pavėlavę pagirti šunį nesukuriate asociacijos elgesiui arba ši asociacija būna silpna. Blogiausiu atveju, šuo gauna pagyrimą veltui. Jei taip elgiatės pastoviai, šuo suvoks, jog kąsnio jam uždirbti nebereikia ir maistą gauna savaime. Galiausiai, jis liausis Jus gerbti (nevykdys komandų, pradės elgtis destruktyviai namie, o po kiek laiko ir dresūros aikštelėje). Nepamirškite, jog šuo, neturėdamas pastovaus darbo namie (pasivaikščiojimo, bent kelių komandų vykdymo per dieną), gali įgyti psichologinių problemų. Didžiausia jų – agresija pačiam šeimininkui.

Laikas svarbus ne tik dresuojant, bet ir koreguojant šuns elgesį. Jūs dažnai koreguojate netinkamą elgesį šuns pavadžiu, kai jis veržiasi į priekį, bėga nuo Jūsų, loja netinkamu laiku ir t.t. Šuns elgesio korekcija pavadėliu taip pat turi būti momentinė. Tokia korekcija privalote atlikti tuo pačiu momentu, kai šuo tik pradeda elgtis nepageidaujamai. 2 sekundžių laiko tarpas tarp šuns poelgio ir korekcijos yra per didelis. Maksimalus laiko tarpas tarp poelgio ir korekcijos gali būti 1 sek. 

Koreguojant elgesį, pvz., agresiją kitų šunų atžvilgiu labai, svarbu neleisti šuniui net įsitempti. Koreguodami elgesį koncentruojate šuns dėmesį į save. Tai daryti pradėkite tik pamatę įsitempusius šuns raumenis. Tam, kad pastebėti šį momentą, žinoma, reikia pastoviai stebėti šunį – tai šeimininko darbas ir pareiga. Neretai nutinka taip, jog šuo pradeda veržtis ar išsiveržia į priekį, tada praėjus kelioms sekundėms šunį gražinate į pradinę poziciją. Tačiau korekcija šiuo atveju jau yra pavėluota. Jei taip nutinka pastoviai, šuo įgyja pranašumą prieš Jus, nes visada gali atitrūkti nuo Jūsų.

Taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių. Šeimininkams neretai trūksta temperamento, energijos, šuo būna už šeimininką stipresnis, judresnis. Tuo atveju šuns elgesys nesikeičia net ir po kelių mėnesių dresūros kurso. Labai retai kada šeimininkai ryžtasi spręsti šį trūkumą, o problemas suverčia šuniui, jo charakteriui ar net dresūros mokykloms. Šiuo atveju patartume tik vieną dalyką: bendrauti su šunimi, vaikščioti daugiau, sportuoti daugiau ir daug kartų energingiau. Kitaip tariant – keisti savo charakterį. O kad taip paprasta būtų … :) 

Bendraukite su šunimi laiku ir kasdien, tada Jums šuo atneš didžiausią savo dovaną – ištikimybę, meilę ir pagarbą.

Ir straipsnį pabaigsime taip pat Cezario Milano žodžiais – „Pažindami šunį pažįstate ir save“.