Šunų savininkams neretai  iškyla rimtų  problemų dėl šunų elgsenos,  susijusios su gamtinių reikalų atlikimu.  Iš tiesų,  viena iš keturių ar penkių elgesio problemų, dėl kurių kreipiamasi į veterinarijos gydytoją, yra su tuo susijusi.  Šunys gali šlapintis netinkamose vietose dėl šių priežasčių:

 

 

 

 

  •  Auklėjimo stoka;
  • Teritorijos žymėjimas;
  • Nerimas dėl išsiskyrimo su šeima;
  • Baimė;
  • Susijaudinimas, nerimas;
  • Pernelyg didelis pavaldumas;
  • Netaisyklinga mityba;
  • Dėmesio siekimas;
  • Liga;
  • Giminingas veisimas;
  • Nepakankama ankstyva patirtis.

 

Jei susidūrėte su tokia problema, kai jūsų šuo šlapinasi namie, prieš energingai priimant sprendimą, pirmiausiai reikia nustatyti tokio elgesio priežastį. Tam reikia žinoti pagrindinius jo elgsenos faktus.

 

Auklėjimo stoka

Nepalikite šuns vieno namuose be priežiūros, kol jis nepraeis pilno mokymo kurso;

Veskite šunį į lauką po miego, valgio, žaidimų ir užsiėmimų;

Kai negalite jo prižiūrėti, apribokite jo erdvę ;

Girkite šunį kiekvieną kartą, kai jis šlapinasi tinkamoje vietoje. Bausti galima tik tuo atveju, jei pagavote šunį „nusikaltimo vietoje“ netinkamoje vietoje;

Užterštą vietą išvalykite specialiomis priemonėmis, kad būtų panaikintas šlapimo kvapas.

 

Teritorijos žymėjimas

Hormonas testosteronas sąlygoja tai, kad šuo žymi teritoriją. Šis tipinis elgesys būdingas patinams, tačiau kalės taip pat žymi teritoriją. Tokie veiksmai sumažina šunų nerimą, nes visi svetimi kvapai maskuojami savais. Jauni  dviejų – trijų metų dominuojantys patinai žymi teritoriją daug dažniau, ypač jei jaučia, kad jiems kažkas gresia, tarkim, prieš kovą arba netoli atsiradus naujam šuniui.  Bet kuris emocinio streso tipas gali iššaukti norą žymėti – nauji žmonės, rujojančios kalės, išsiskyrimo nerimas, poravimasis arba vizitas pas veterinarijos gydytoją.

Norą žymėti namuose galima ženkliai sumažinti kastracijos pagalba. Tokio elgesio dažnumas dažniausiai sumažėja dvigubai, tačiau lauke šunys žymi taip pat dažnai kaip ir anksčiau. Sterilizuotos kalės taip pat žymi, jei jos tai darydavo rujos metu. Dirbtinio progesterono pagrindu pagaminti vaistai ženkliai sumažina tokio šunų elgesio dažnumą. Kartais pakanka dviejų savaičių gydymo kurso, kad būtų pasiektas ilgalaikis rezultatas. Jei toks gydymas nepriimtinas, tai efektą duos bausmės ir kitos priemonės, bet tik tais atvejais, kai šuo pagaunamas „nusikaltimo vietoje“.

Išsiskyrimo nerimas

Išsiskyrimo nerimas dažniausiai sukelia tuštinimąsi, o ne šlapinimąsi.

Baimė

Daugumai šunų šlapinimasis ir tuštinimasis – dažniausiai pasitaikanti reakcija į stiprų baimės jausmą.

Dažnai tokie šunys ištuština ir analines liaukas. Problemos kyla tada, kai jie susiduria su situacija, su kuria negali susitvarkyti.  Siekiant ištaisyti šią padėtį, reikia išsiaiškint, kas gąsdina šunį ir sumažinti arba visai panaikinti to faktoriaus poveikį.

Nerimas ir jaudinimasis

Šlapinimasis susijaudinus dažnai nutinka jauniems greitai susijaudinantiems šuniukams pasisveikinimo ar žaidimų metu. Toks reiškinys skiriasi nuo šlapinimosi dėl baimės  arba pavaldumo demonstravimo. Siekiant ištaisyti šią problemą, mokinkite šuniuką būti ramesniu. Prieš žaidimus, įsitikinkite, kad jo šlapimo pūslė tuščia. Venkite situacijų, kuriose šuniukas susijaudina.

Perdėtas pavaldumas.

Šunys, kurie jaučiausi ypač pavaldūs, pradeda šlapintis vis į juos pažvelgus, jau nekalbant apie prisilietimą. Tokiais atvejais netieskite rankų į šunį, nesistenkite patapšnoti šuns iš viršaus, nežiūrėkite jam tiesiai į akis – visa tai jį gąsdina. Kai ateinate į patalpą, kur yra šuo neskubėkite su juo sveikintis, leiskite jam nusiraminti ir atsipalaiduoti. Atidarykite duris ir išveskite šunį nusišlapinti į lauką.  Pradėti kažką sakyti šuniui galima tik tada, kai jis jau nusiraminęs.  Geriausia tai daryti pritūpus ir glostant jam pasmakrį – tai mažiausiai šunį bauginanti pozicija.

 

Netaisyklinga mityba

Dažnas šlapinimasis pasitaiko retai, tačiau tai yra įmanoma, ypač jei šuns racione daug natrio. Tuštinimasis namie  pasitaiko iš dalies dėl to, kad  ėdalas padidina išmatų kiekį arba konsistenciją.

 

Dėmesio siekimas

Stresui veikiant kai kurie šunys gali lakti labai daug vandens. Tai tikroji psichosomatinė liga, vadinama polidipsija. Savo gyvenime mačiau ją tik kartą ir ji pasireiškė tuo, kad šuo kiekvieną kartą  parvežtas iš šunų veislyno 3-4 dienas lakdavo po 2-3 l vandens per dieną. Problema išsispręsdavo savaime ir šuns elgesys vėl tapdavo normalus. Siekiant išvengti  tokio reiškinio reikia šuniui duoti lakti tik tiek, kiek jam būtina.

Liga

Daugelis ligų gali sukelti nuolatinį troškulį (polidipsiją) ir dažną šlapinimąsi (poliuriją). Dažną šlapinimąsi gali sukelti įvairios diabeto formos, kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ir centrinės nervų sistemos ligos. Siekiant ištaisyti šią situaciją, pirmiausiai reikia gydyti pačią ligą arba ją kontroliuoti.

Giminingas veisimas

Tam tikros veislės atrodo mažiau „naminės“ nei kitos. Labradorai ir vokiečių aviganiai lengvai mokomi ir dresuojami atlikti reikalus lauke, o štai jorkšyro terjerai, maltos terjerai ir Tenerifės bišonai dažnai tampa mįslėmis savo šeimininkams. Šių šunų ypatingai sunkią dresūrą šiuo klausimu ko gero lemia genetinė kilmė, o tai reiškia, kad tai pakeisti yra labai sunku. Tai taip pat reiškia , kad jūs turėsite ilgai ir atkakliai siekti savo ir daug dirbti, kad išmokytumėt šunį atlikti reikalus tinkamose vietose.

 

Ankstyva patirtis

Moksliniai tyrimai įrodė, kad šuniukus, kurie buvo laikomi narvuose nuo 3 iki 5 mėnesių amžiaus ir kurie neturėjo galimybės šlapintis lauke, vėliau buvo labai sunku kažko išmokyti. Taigi, esant nepakankamai ankstyvai patirčiai yra neįmanoma rasti efektyvaus būdo šiai problemai išspręsti.

Maitinimosi, tuštinimosi, teritorijos tyrinėjimo įgūdžiai sparčiai vystosi šuniukams dar ankstyvame amžiuje. Jie jau turi įgimtą polinkį būti smalsūs, ėsti beveik viską ir greitai ir savo gyvenamojoje vietoje laikytis švaros. Tai ir yra pagrindinės priežastys, dėl ko mes pasirinkome būtent šunis savo namų kompanjonais ir pagalbininkais darbe. Nežiūrint į įvairius jų elgsenos socialinius tipus, jų prieraišumas ir siekimas mus palaikyti mums yra pats svarbiausias.