Šeila Harper (Sheila Harper) – viena populiariausių Europos lektorių, skaitanti paskaitas apie šunų psichologiją. Ji gyvena D. Britanijoje ir yra nuolatinė norvegės šunų psichologės Turid Rugaas (knygos „Calming signals“ autorės) kompanionė. Keletą minčių apie agresiją ir stresą Šeila pristatė seminare Lenkijoje.
Pagrindinės šunų agresijos priežastys:
1. Šuns patekimas į sudėtingas situacijas, kuriose šuo nėra išmokintas elgtis tinkamai.
2. Šunų kalbos pažinimo trūkumai. Kartais šunys prašo pagalbos, tačiau mes nesuprantame, ką jie mums sako. Todėl labai svarbu išmokti skaityti šunų kūno kalbą. Tai nėra lengva ir reikalauja ilgų stebėjimo, praktikos metų. Žmonės supranta žmonių kūno kalbą, tačiau šunų kūno kalba yra kitokia, todėl turime stengtis sužinoti, ką jaučia šuo.
3. Šuns socialinio kontakto stygius su kitais šunimis jį žaloja ir neleidžia jam išmokti tinkamai elgtis.
4. Netinkamai parinkti, skausmą suteikiantys šuns vadeliojimo įrankiai. Net minkštas antkaklis gali suteikti šuniui skausmą, jei jis traumuotas.
5. Ligos. Deja, elgesys dėl šuns savijautos keičiasi kasdien. Kaip ir žmogaus elgesys. Yra aišku, jog šunys taip pat kenčia nuo galvos skausmų. Jei kas sužaloja žmogų, tai gali būti agresyvaus elgesio priežastimi. Taip pat ir šuniui. Jam gali skaudėti sąnarius, raumenis. Jei šuo agresyviai elgiasi saugodamas šias vietas, tai nebūtinai reiškia, jog Jūsų šuo agresyvus. Šunys nemoka įspėti, kad jiems skauda. Jie instinktyviai saugo skaudamas kūno vietas. Neretai skausmo priežastimi būna smegenų auglys ar chroninės ligos. Jos gali paskatinti atsirasti agresiją.
Didžiulę įtaką agresijos atsiradimui turi stresas. Bet kas, verčiantis mus jaustis nejaukiai, nepatogiai, sukelia stresą. Kartais pakanka tik netinkamai paliesti mus, kad sustresuotume, streso pasekmė – agresyvi reakcija. Kokį palietimą žmogus laiko tinkamu ? Kiekvienas turi savo nuomonę apie tai. Paprastai mums nepatinka nepažįstamo žmogaus apkabinimas, mes mėgstame artimesnį kontaktą iš draugų.
Būtina sąlyga, kad nepažįstami žmonės galėtų liesti šunį – šuniui turi tai patikti. Ar galime nustatyti, koks palietimas patinka šuniui ir kaip ilgai galite jį glostyti ? Vaikai paprastai sukandžiojami dažniau, nes paprastai jie glosto šunis neatsiklausdami ir per ilgai. Labai svarbu išmokyti vaikus, kaip ir kur galima liesti šunį ir kaip atpažinti, ar šuo nori būti liečiamas, ar ne.
Stresą taip pat įtakoja šuns fizinė būklė. Pavargęs šuo – tai šuo, išeikvojęs fizinius resursus, toks šuo gali tiesiog elgtis impulsyviai dirgliai.
Šuns reakcijom įtaką daro ir šeimininko pavadžio valdymas. Įtemptas pavadys apriboja šunų bendravimą: šunys tampa įsitempę ir bendrauja ne natūraliai įprastu šunims būdu. Du šunys įtempus jų pavadžius retai pasisveikina atsipalaidavę ir draugiškai. Net kai šuns pavadys atpalaiduojamas, šeimininko įtampa gali persiduoti šuniui.
Jei turite agresyvų atvejį, iš pradžių atpažinkite problemą, stebėkite elgesį ilgesnį laikotarpį, tada bandykite išsiaiškinti, kas šuniui tuo metu nutiko, sukurti elgesio keitimo programą ir ją vykdydami būkite pasirengę atlikti pakeitimus.
Šeila baigė savo seminarą mintimi: sėkmingas užsiėmimas su šunimi yra toks užsiėmimas, per kurį niekas nenutinka :)
Nuotrauka: http://www.askspikeonline.com