Nuo šiol kiekvieną penktadienį naujoje rubrikoje “Reksas atsako” pateiksime atsakymus į dažniausiai užduodamus ir aktualiausius skaitytojų klausimus.

Skaitytoja klausia “Rekso”:

Sveiki, norėčiau daugiau sužinoti apie suaugusio šuns socializavimą. Auginu 4,5 metų Vokiečių aviganių kalę. Ji gyvena voljere ir yra nesocializuota. Puola beveik ant visų išskyrus šeimos narius. Iš tikrųjų, esu susidariusi nuomonę, jog ji nepuola ant tų žmonių (kai kurių), kurie neišsiveda šeimininko iš namų, nes kiek esu susidūrusi, jog ant draugų puola, o ant tų žmonių, kurie pirmą kartą įeina į kiemą – ne. Šiuo metu ji yra pramokusi komandų sėdėt, gulėt, namo (eiti į voljerą), kartais ateina paliepus. Kaip suprantate, nėra gerai dresuota.

Planuoju socializuoti šunį ir žinau, jog reikia vedžioti susibūrimo vietose, tačiau kadangi gyvenu kaime, tokių vietų nelabai yra. Šiaip, galėčiau surasti kur būna po 5 žmones vietų.  Turim odinį antsnukį, smaugiamą antkaklį. Aš norėčiau bandyti iš pat pradžių pripratinti prie vieno žmogaus, po to prie kitų dviejų ir taip toliau. Tada jau pradėčiau pratinti prie šunų. Bet nežinau kaip tai padaryti, todėl norėčiau gauti patarimų. Ačiū.

“Reksas” atsako:

Socializacija – tai procesas, kurio metu šuo susipažįsta su supančia aplinka, kitais gyvūnais, žmonėmis ir t.t. Tačiau kalbant apie suaugusį šunį – socializacija tampa sudėtingu uždaviniu.

Pirmiausia, voljeras ir voljere gyvenančio šuns nevedžiojimas – yra pats šeimininko apsisprendimas. Pradėkime nuo to, jog jei taip nutiko, dažniausiai to ir nepakeisite. Ne dėl to, kad to negalima pakeisti techniškai, o dėl to, jog jau anksčiau šeimininkas neturėjo laiko vedžioti ir dabar greičiausiai nebus daugiau laiko ir neturės tiek jėgų, kad jį išvedžiotų. Jei neturime išvedžiojimui jėgų, jei šuo mus tempia, socializacijos nebus, bus tik įtampa. Antra, šuo įgyja negerų įpročių, kuriems pašalinti Jums reikės rimto specialisto. Tai nemažai kainuos. Trečia, tai užtruks ilgai, per tiek pat laiko galima paruošti nemažai paklusnių šunų, gal net varžyboms. Kodėl dresūros instruktorius turėtų norėti imtis darbo su voljere problemų įgijusiu šunimi ?

Bet vis gi, jei kyla klausimas – tai kaip pradėti vedžioti 50 kg tempiantį šunį, turintį perdėtą susidomėjimą ar baimę aplinkai ? Stebuklų nebūna. Smaugiamas čia nepadės, tempiančiam šuniui jis smaugia kaklą, tačiau eiti šalia neišmoko, taip pat neišmoko atsipalaiduoti matant kitus šunis. Svarbiausia šiuo atveju – fizinis kasdienis krūvis. Jei neįmanoma jo atlikti vaikštant, tada būtina žaisti, užsiimti. Jei tempimas mažas, tempimo korekcijai tinka antkaklis su juostele, jei tempimas stiprus, labiau tinka iš priekio prisegamos petnešos. Jei šuo nenori Jūsų stebėti, gali tekti tiesiog pavaikščioti naujose teritorijose ir palaukti, kol gyvūnas truputį atsipalaiduos. Kad šuo susitelktų į Jus ir norėtų būti šalia, gali tekti stiprinti kontaktą itin dažnai paskatinant.

Kitas dalykas – jei šuo saugo teritorija, kas yra normalu 4 metų Vokiečių aviganiui, nematau jokios socializacijos problemos. Tai teritorinė agresija, dėl kurios išveista daug šunų veislių. Labai svarbu suprasti, kokia yra esminė problema.

Man visada kyla klausimas – kam šeimininkams visa tai ? Sudėję savo sveikatos išlaidas, išlaidas aksesuarams ir t.t. man rodos sukaupsite lėšų pakankamai tiek, kad įsigyti jauną veislinį šunį, kurį galėsite mokyti kaip plastiliną. O voljerinį palikti gyventi savo gyvenimo ten, kur jį ir pradėjo. Na, bet jei apsisprendėte dirbti, linkiu sėkmės darbe !