Skirtingai nuo vilkų, kurie yra labai savarankiški gyvūnai, šunys buvo jaukinami bei veisiami tam, kad padėtų žmogui. Kad galėtų su juo dirbti ir bendradarbiauti.

Tyrimai rodo, kad šuo noriai bendradarbiauja tuomet, kai naudojami švelnūs metodai, kuomet nėra prievartos. Žinoma, nesunku šunį priversti klausyti, naudojant prievartą, bet šuo paisys nurodymų tik iš baimės, o ne todėl, kad jis to nori. Tokie dalykai, kaip šuns spaudimas prie žemės, dažnos korekcijos pavadžiu ir pan. yra grindžiami šeimininko dominavimu. Tam, kad šuo klausytų, nereikia to daryti. Tokie ir panašūs veiksmai dažnai keičia situaciją tik tuo momentu, bet pati problema neišnyksta. Kartais pasitaiko ir taip, kad šuo nustoja pasitikėti šeimininku, jo be galo bijo ir galų gale puola šeimininką vien todėl, kad išvengtų artėjančios bausmės.

Naudojant teigiamą motyvaciją, šuo pratinamas sutelkti dėmesį į šeimininką ir su juo bendradarbiauti. Sustiprėja ryšys tarp šuns ir šeimininko, jie tampa viena komanda. Sukūrus harmoningus santykius, šuo pasitiki šeimininku, rodo norą bendradarbiauti, dažnai net pats daro įvairius dalykus tam, kad įtiktų šeimininkui. Šunys jaučiasi laimingi, kuomet jų šeimininkai patenkinti.

Šuo daug greičiau išmoks komandą tuomet, kai laiku paskatinsite norimą elgseną, o ne panaudosite korekciją, kuomet šuniui nepavyksta atlikti tai, ko nori šeimininkas.

Apskritai, didžiausia harmonija bus pasiekta tuomet, kai tiek jūs, tiek jūsų augintinis  bus laimingi. Turite atrasti tokius metodus, kurie bus tinkami tiek jums, tiek šuniui. Šuo komandas turi vykdyti noriai, ne iš baimės. Bendradarbaivimas malonumą turi teikti abiems pusėms.