vienisas-suoŠunys, turintys pesimistinę nuojautą, kaip pvz., „dubenyje – tik pusė porcijos maisto“, dažniau loja, staugia ir graužia palikti vieni nei šunys, turintys šviesesnių lūkesčių, teigia naujos mokslinės studijos.

Tyrimas, finansuotas Karališkos Žiaurumo Prieš Gyvūnus Prevencijos Asociacijos (Royal Society for the Prevention of Cruelty to Animals) , gali padėti gyvūnų prieglaudoms tiksliau surasti ir atrinkti šunis, tinkamus naujiems namams.

Su išsiskyrimu susijusios elgsenos kaip šlapinimasis, graužimas, kandžiojimas ar cypimas dažnai būna priežastimi, kodėl šuo nepaimamas namo. Jungtinėje Karalystėje, kur atliktas šis tyrimas, pusė šeimos šunų taip elgiasi palikti vieni kažkuriuo gyvenimo momentu, tyrėjai rašo straipsnyje žurnalo Current Biology spalio 12 numeryje.

Pesimistiški šuniukai

Kad nustatyti, ar išsiskyrimo nerimą galima numatyti iš anksto, Anglijos Bristolio Veterinarijos mokslų mokyklos gyvūnų elgesio ir gerovės tyrinėtojas Michaelis Mendlas (Michael Mendl) atliko tyrimą su 24 skirtinų veislių šunimis iš prieglaudų.

Kiekvienas šuo žaisdamas su tyrėju praleido 20 min. Kitą dieną, tyrėjas atsivedė tą patį šunį į tą patį kambarį, bet paliko gyvūną vieną 5 minutėms. Video kamera įrašinėjo gyvūno reakcijas. Tada mokslininkai įrašė, kiek laiko kiekvienas šuo gali rodydamas išsiskyrimo nerimui būdingas elgsenas.

Toliau, mokslininkai atvedė tuos pačius šunis ir išmokė juos susieti maisto indą, esantį viename kambario gale, su maistu. Indas kitame kambario gale buvo visada tuščias. Kai šunys suprato sąsajas tarp maisto ir dubens vietos kambaryje, mokslininkai keitė situaciją: padėdavo tuščią dubenį įvairiose vietose tarp „maisto“ ir „ne-maisto“ vietų.

Tada jie stebėjo, kaip šunys prisiartina prie dubenų. Greitesnis, labiau trokštamas prisiartinimas reiškė, jog šuo tikėjosi rasti maisto dubenyje. Tyrėjai apibūdino šiuos šunis, sprendimus priimančius„optimistiškai“.

Lėtas priartėjimas reiškė, jog šuo nesitikėjo rasti maisto dubenyje. Šie šunys charakterizuoti kaip „pesimistiškai“ priimantys sprendimus.

Geri namai

Tyrėjai rado paralelių tarp šunų sprendimų priėmimo būdų ir išsiskyrimo nerimo elgsenų. Jie aptiko, jog šunys, noriai ieškoję ir aptikę maisto dubenis, išsiskyrę jautėsi labiau atsipalaidavę nei šunys, abejingai ieškoję maisto dubenyse.

Šis ir kiti darbai parodė, jog šis su išsiskyrimo nerimu susietų elgsenų testas tinka nuspėti, ar šunys šias elgsenas pakartotinai parodys naujuose namuose.

Nėra galutinai aišku, ar „pesimistiškai“ nusiteikę šunys jaučia pesimizmą kaip žmonės, aiškino Mendlas. Mokslininkai nežino, ar pesimizmas yra stabili šuns temperamento savybė. Tačiau pagal iki šiol atliktus tyrimus dėl mūsų ir žinduolių panašumų smegenyse manoma, jog šunys (kaip ir kiti žinduoliai) gali jausti emocijas kaip ir mes.

„Nemanau, jog ši mokslo studija tikrai tiria pesimizmą ir optimizmą, tačiau tai nereiškia, jog kitos studijos jų negalėtų tirti“,-teigia Markas Bekofas (Marc Bekoff), Kolorado prie Buldero Universiteto profesorius, nedalyvavęs šioje studijoje. Šis profesorius buvo sakęs, jog neabejoja, kad gyvūnai gali turėti optimistiškų ir pesimistiškų tendencijų.

Galiausiai Bekofas pritarė, jog šis tyrimas yra svarbus dėl praktinio pritaikymo surandant šunis, kurie labiau tiktų naujuose namuose.

Šaltinis: www.msnbc.msn.com
Nuotrauka: www.cupofdog.com

Komentarai