Viena iš labiausiai paplitusių elgesio problemų, dėl kurių šunų augintojai kreipiasi į dresuotojus, yra agresyvi šuns reakcija, kai jis yra pririštas. Įprastai ramus šuo pasivaikščiojimo metu virsta į urzgiantį ir įsiaudrinusį „pabaisą“ kito šuns atžvilgiu.
Dirglus šuns elgesys vaikštant su pavadėliu gali pasireikšti tiek grynaveisliams, tiek mišrūnams. Iš tikrųjų tokie šunys yra gana draugiški su kitais šunimis, kai yra be pavadėlio. Tai kur slypi problema?
Desperatiškumas/agresija
„Nepakankamo pavadėlio ilgio“ situacija nutinka tuomet, kai paprastai draugiškas ar jaunas šuo pamato kitą šunį, nekontroliuojamas skuba pasveikinti, tačiau pavadėlis greitai tampa nebe laisvas, pradeda varžyti judėjimą, šuo įsitempia nepasiekęs tikslo. Tuo momentu šuo nusivilia, jog negali „pasisveikinti“ su gentainiu, pažaisti ir vedamas įsiaudrinimo ir emocijų pradeda loti, tempti savo šeimininką tikslo link.
Kitais atvejais gali pasireikšti ir agresija. Agresija kito šuns atžvilgiu pasireiškia tuomet, kai šuo turi tam tikrų baimių. Toks šuo pradeda elgtis neadekvačiai tam, kad „pašalintų“ iš savo pasivaikščiojimo kelio jį gasdinantį objektą. Iš šuns perspektyvos, toks reaktyvus elgesys yra labai veiksmingas, nes kiekvieną kartą, kai jis elgiasi agresyviai, kitas šuo nueina.
Abiems atvejais gali būti daug priežasčių, kodėl šunys taip elgiasi, tačiau dažniausiai dėl socializacijos, dresūros trūkumo, skausmingos patirties.
Bausmės
Vienas pirmųjų dalykų, kuriuos dauguma šunų savininkų bando, kai pasireiškia toks elgesys, yra bausmė. Dažniausiai tai ne tik nepagerina situacijos, bet ir padaroma bloga įtaka, sustiprinamos neigiamos asociacijos, baimės ar agresija nepažįstamiems šunims.
Bausmė kartais atrodo veiksmingos, nes slopina elgesį tuo momentu. Tačiau dauguma šunų elgiasi taip pat kiekvieno pasivaikščiojimo metu ir probleminis elgesys tik dažnėja ir intensyvėja.
Komanda „Sėdėti/laukti“
Daugelis šeimininkų tokiose situacijose bando kontroliuoti savo šunį duodami komandą „Sėdėti“ arba „Laukti“, galvodami, kad tai geras sprendimas greitai suvaldyti situaciją, tačiau dažniausiai šuo tik dar labiau įsiaudrina. Įsivaizduokite, jeigu jūsų baimės artėtų link jūsų, o jums būtų liepta sėdėti vietoje ir nejudėti… Geresnis sprendimo būdas pakeisti pasivaikščiojimo kryptį ir tolti nuo dirgiklio.
Teisingas požiūris
Geriausias būdas išspręsti šią problemą – mokyti augintinį visą savo dėmesį sutelkti į jus, nenaudojant jokių bausmių.
Pamažu mažinkite atstumą tarp jūsų šuns ir kito dirgiklio (šuns). Artėjant svetimam šuniui link jūsų, stenkitės visą augintinio dėmesį koncentruoti į jus. Tinkamą elgesį skatinkite skanėstais. Tokia metodika leidžia savininkui kontroliuoti situaciją.
Individualūs užsiėmimai
Tenka pripažinti, kad patiems pasiekti gerų rezultatų nebus lengva. Nutikus problemai visada geriau kreiptis į specialistus. Taip pat ne visada geriausias būdas yra pradėti lankyti grupinius dresūros užsiėmimus. Tokiuose užsiėmimuose probleminis šuo gali jaustis tarsi įspraustas į kampą, o tai gali dar labiau pabloginti situaciją. Todėl reikėtų pasikonsultuosi su profesionaliu dresuotoju apie jums tinkamų užsiėmimų pobūdį. Individualios treniruotės padės įgyti pasitikėjimo jūsų augintiniui, o jums geriau suprasti, kaip efektyviai valdyti situaciją, pažinti šuns kūno kalbą.
Išvados
Reikia pripažinti, kad tokios situacijos tikrai vargina šuns šeimininką. Todėl reikėtų suprasti, kad toks šuns elgesys nebus pašalintas per naktį, tam reikia įdėti pastangų. Tačiau pasistengus, pasivaikščiojimai su savo augintiniu gali tapti linksmi ir teikiantys abipusį malonumą.