Visi esame girdėję apie tai, kaip skirtingai pasaulį suvokia gyvūnai ir žmonės. Dauguma šeimininkų žavisi išskirtinėmis savo šunų galimybėmis pasaulį matyti kitaip, tačiau taip pat ne visada supranta kokią įtaką tai gali turėti šuns elgesiui, treniruotėms, motyvacijai.

Regėjimas

Galima teigti, jog žmonės yra linkę manyti, jog šunys pasaulį mato nespalvotai. Tai – ganėtinai senas ir itin paplitęs mitas. Nors ir palyginus su žmonių gebėjimu matyti spalvas šunų gebėjimai yra gerokai labiau apriboti, bet tai, jog pasaulį jie mato nespalvotai, nėra visai tiesa. Akies tinklainėje yra dviejų tipų fotoreceptoriai – kūgeliai (jie atsakingi už spalvos suvokimą) ir stiebeliai. Lyginant su žmogaus akimi, kuri turi trijų tipų kūgelius (bei atpažįsta mėlyną, žalią, raudoną spalvas), šunų akys turi dvejus, kas reiškia, jog spalvų matymas šunims yra apribotas. Šunų matymas vadinamas dichromatiniu, o žmonių – trichomatiniu.
Kaip dichromatai, šunys pasaulį labiausiai linkę suvokti kaip gelsvą bei melsvą, pilkšvą spalvą. Dėl to, jog šunys turi mažiau spalvos receptorių nei mes, jie neskirs tokių spalvų kaip raudona ar žalia. 
Priešingai nei žmonės, šunys puikiai mato silpnoje šviesoje. Šunų akys turi gerokai didesnius vyzdžius šviesai pagauti, ir taip pat turi didesnį skaičių šviesai jautrių stiebelių, kurie reaguoja į silpnesnę šviesą. 
Dėl to, jog šuns akys yra labiau šonuose, jų vaizdo laukas yra gana platus ir apima 250 laipsnių, kai tuo tarpu žmogus mato 190 laipsnių. Tiesa, per ilgą laiką buvo išvesta nemažai veislių, taigi tai taip pat priklauso ir nuo atitinkamos veislės. Pavyzdžiui, trumpesnių nosių savininkai, tokie kaip mopsai, turi mažesnį matymo lauką nei ilganosiai kolegos, tokie kaip vokiečių aviganiai ar labradorai.

Pastabos šeimininkams:

Žinant šią informaciją, ją lengvai galime integruoti į savo treniruočių planus ar kasdienį gyvenimą ir taip lengviau suprasti savo šuns elgesį. Viena iš idėjų – vengti pirkti raudonos ar žalios spalvos žaisliukus, kadangi augintiniams sunkiau suvokti šias spalvas. Jei bandote savo šunį išmokyti gražiai atnešti žaisliuką ir jam tai nepavyksta, atkreipkite dėmesį į žaisliuko spalvą – galbūt bėda slypi būtent čia ir šuo tiesiog negali atskirti žaisliuko spalvos. 
Atkreipkite dėmesį į tai, kas nutinka kai vedžiojate savo šunį nakties metu. Galbūt jis staiga pradeda loti, tempti pavadėlį ir bandyti bėgti? Tikėtina, jog jūs nieko nematysite, bet nepamirškite, jog jūsų naktinis matymas toli gražu nėra toks geras kaip jūsų šuns. Šalia geros regos naktyje, jūsų augintinis taip pat puikiai jaučia kitų staigius judesiu, todėl jam nesunku pastebėti paukščius, voveres. Nepamirškite, kad jūs žiūrite tik tiesiai, kai tuo tarpu jūsų šuo turi daug geresnį bei platesnį matymo lauką. Taigi, nepykite ir nebauskite, kai jūs nematote nieko, tuo tarpu jūsų šuo nenustygsta vietoje – jis viską pamato daug anksčiau nei jūs.

Klausa

Turbūt dauguma šeimininkų pritartų, jog jų augintinių klausa taip pat yra stulbinančiai gera – ypatingai tada, kai išgirsta traškantį skanėstų pakelį. Iš tiesų, jų klausa yra neįtikėtina – jų klausos spektras yra ženkliai platesnis nei mūsų. Taip pat šunys gali tiksliai nustatyti tikslų garso šaltinį ir atskirti garsinius signalus. Dėl šuns ausų mobilumo, jų klausos spektras apima net 67-45000Hz, kai, palyginimui, žmogaus klausos spektras yra maždaug 64-23000Hz, taigi, spektras skiriasi beveik dvigubai! Šunys taip pat sugeba išgirsti labai žemus dažnius bei ultragarsą, iš kurių nei vieno nejaučia žmonės.

Pastabos šeimininkams:

Pirma yra svarbu suprasti šuns klausos aštrumą. Jei jūsų šuo staiga į kažką sureagavo, vadinasi jis tikrai kažką išgirdo, net jei jums ir atrodo, jog nieko nenutiko. Stimulas, į kurį sureagavo šuo, gali būti visiškai nesuprantamas ir negirdimas jums, tačiau to visiškai užteko jūsų augintiniui, todėl apsidairykite ir galbūt suprasite, ką išgirdo jūsų šuo. Taip pat, svarbu įsisavinti, kokią įtaką atitinkami garsai turi jūsų augintiniui – kai kurie iš jų gali būti itin žalingi jautrių ausų savininkams. Vienas iš kasdienių dalykų kai kuriems šunims galėtų būti važiavimas automobiliu dėl kelionės metu grojančios muzikos garsų. Atkreipkite dėmesį į aplinkos garsus, ypač jei turite jautresnį šunį. Net jei jums girdimi garsai neturi jokios įtakos, gali būti, kad jūsų šuniui jie kelia stresą, todėl skirkite tam laiko ir pastebėkite, kaip jis elgiasi susidūrus su atitinkamais garsais. Taip pat, nepykite ant augintinio jei jis nerimsta girdint tam tikrus garsus namuose. Supraskite, jog jis tai galimai girdi ir išgyvena visiškai kitaip, nei jūs.

Uoslė

Sunku patikėti, tačiau šunų uoslė yra net 10,000-100,000 stipresnė nei žmonių. Taip pat, savo nosies ertmėje jie turi apie 125 milijonus jutiminių ląstelių, kai tuo tarpu žmonės turi maždaug 5-10 milijonų. Be to, šunų smegenys maždaug trečdalį savo ploto skiria uoslei reikiamoms ląstelėms. Šunys taip pat turi papildomą organą uoslei, kurio neturi žmonės – vomeronasalinį organą. Šis organas yra įsikūręs kietajame gomuryje ir šunų yra naudojamas užuosti kitų šunų feromonams, gauti daugiau informacijos apie kitų šunų reprodukcinę būklę, padeda lytiniam elgesiui, o tai paaiškina, kodėl šunys taip gerai užuodžia rujojančias pateles.

Pastabos šeimininkams:

Ar kada jautėtės susierzinęs dėl to, jog pasivaikščiojimo metu jūsų šuo nesustodamas uostinėja viską aplinkui? Žinoma, tai gali šiek tiek išvarginti, tačiau nepamirškite, kiek kvapų jaučia jūsų šuo, apie kuriuos jūs net nenutuokiate. Jūsų augintiniui šie kvapai yra tarsi kito šuns biografija: koks šuo ten buvo, kokio amžiaus, kokia jo reprodukcinė būklė, lytis ir t.t. Uostinėjimas yra visiškai normali pasivaikščiojimo dalis, taigi turėtumėte savo augintiniui leisti tai daryti. Šunys taip pat nemažai informacijos gauna uostydami kitų šunų išmatas ir šlapimą. Mums, žmonėms, šis būdas tikrai nėra pats maloniausias, bet mūsų augintiniams tai visiškai normalu. 
Jei jūsų augintiniui treniruočių metu sunku susikaupti, pagalvokite apie tai, kur esate. Jei turite nekastruotą šunį, kuris negali susikaupti, atkreipkite dėmesį, ar kaimynystėje nėra patelių. Net jei ir aplink nėra plika akimi matomų stimulų, galinčių blaškyti šunį, pastarasis gali jausti atitinkamus blaškančius kvapus.

Skonis

Galimybės jausti skonį priklauso nuo turimo skonių receptorių skaičiaus. Šiuo klausimu laimi žmonės, kurie turi apie 9000 skonio receptorių, kai tuo tarpu šunys – apie 1700. Taip pat, žmonės atpažįsta keturis skonius: saldžius, sūrius, rūgščius, karčius. Tuo tarpu evoliucijos metu susiformavo tai, jog šunys neturi troškimo druskai/sūrumui. Taip tikriausiai buvo nulemta dėl to, jog šunys yra mėsaėdžiai ir savo kasdieniame maisto pasirinkime turi pakankamai druskos.
Šunys turi specifinius skonio receptorius mėsai ir vandeniui. Šuns liežuvis pasidaro daug jautresnis vandeniui jei šuo pavartoja sūraus ar saldaus maisto. Taip pat, šunys itin nemėgsta kartumo skonio. Įdomu, jog skonio receptoriai, kurie jaučia kartumą, yra išsidėstę pačiame liežuvio gale, todėl tokio maisto neužtenka tik lyžtelti – pajausti skoniui reikalingas ilgesnis kramtymo procesas.

Lytėjimas

Žmonės turi daugybę lytėjimo pojūčio, kai tuo tarpu šunys pagrinde turi keturis pojūčius: spaudimas, temperatūra, skausmas bei propriocepcija (šio pojūčio dėka suvokiame kūno vietą erdvėje, orientuojamės, kiek jėgų reikės, kad pakeltume skirtingų svorių daiktus). Šunų veido teritorija taip pat yra labai jautri. Folikulai, esantys prie ūsų pagrindo, perduoda smegenims jutiminę informaciją apie objektų, esančių netoliese, atstumą, oro vibracijas. Taip pat šunys savo ūsus neretai naudoja nemaloniose konfrontacijose su kitais šunimis – tuo atveju ūsus jie atkiša į priekį, tai tampa tarsi subtili gynybinės strategijos sudedamoji dalis.

Pastabos šeimininkams:

Būkite itin atsargus su augintinių pėdutėmis, jos yra itin jautrios. Valant šuns kojas po pasivaikščiojimo jis nenustygsta vietoje dėl to, jog jam tai nemalonu, o ne dėl to, jog jis tiesiog nori nepaklusti. Taip pat svarbu nepamiršti treniruočių metu nespausti savo šuns ir nebandyti fiziškai suformuoti norimą šuns pozą ar komandą. Tai jūsų šunį privers jaustis itin nemaloniai ir toli gražu nepalengvins treniruočių eigos. Nors ir akivaizdu, tačiau svarbu paminėti, jog griežtos treniruočių technikos, tokios kaip elektrošoko antkaklis, smaugimo apykaklė ir panašiai, taip pat šunims kelia skausmą. Jei jūsų šuo necypia iš skausmo, tai dar nereiškia, jog jam neskauda ar nekyla grėsmė šuns psichologinei būklei.

Autorė: Anna Francesca Bradley

Vertė: Agnė Tamašauskaitė