Šuo,kokio ūgio jis bebūtų, yra neatskiriama šeimininko gyvenimo dalis. Jis sukelia džiaugsmą,pasitikdamas grįžtantį šeimininką, padėdamas galvą jam ant kelių, kai liūdna, ar priversdamas išeit į lauką net didžiausią namisėdą. Nors ir būdamas mažas, jis stengiasi ginti šeimininką nuo didžiausio dogo ar vokiečių aviganio.Viskas lyg ir būtų gerai, jei nesusidurtumėm su šuns elgsenos problemomis.

Kadangi augintinis yra mažas, mes nesureikšminame jo elgesio. ”Juk jis mažas,jam reikia meilės, šilumos, dėmesio, globos” – skamba daugelio žmonių lūpose, kai pradedama kalbėti apie jo mažojo augintinio disciplinos ir tvarkos nustatymą. Meilė reikalinga visiems šunims,bet meilės rodymas turi būti saikingas ir pagrįstas principais.

Per daug išlepindami, sužmogindami šunelį darome didelę klaidą. Kiekvienam augintiniui, norint, kad jis būtų paklusnus ir tikras šeimos narys, reikia taisyklių  – auklėjimo bei protinio ir fizinio krūvio. Nieko nedarydami tikrai nieko nepasieksime. Maža šuns problema pamažu taps stipresne ir šuo pradės elgtis nekontroliuojamai.

Kaip tai įvyksta ? Elementarus pavyzdys, kai šeimininkas skundžiasi, kad jo mylimas šunelis nebeleidžia gulti į lovą, šiepia dantis ar niekas negali įeti į virtuvę. Visa tai blogo auklėjimo pasekmė. Gali būti ir genetikos priežasčių. Tačiau pagrindinė priežastis : net ir matydamas mažą problemą žmogus su ja susitaikė, net gi kažkiek ja džiaugėsi. Nepatikėsite, nemažai šeimininkų juokiasi, kai resursą – kaulą saugo jorkšyras ar koks mažas šuo. Taip, jis nepadarys didelės žalos, tačiau ar pagalvojama apie šuns savijautą ?

Atsiminkite, net jei šuo būtų degtukų dėžutės dydžio, jį reiktų aukleti bei socializuoti. Tokia jo prigimtis ir poreikiai. Nebūtina iš jo daryti paklusnumo čempioną, bet bent keli dresūros treniruočių mėnesiai kartu su šeimininku, pabuvimas tarp kitų šunų dresūros aikšteleje padarys augintinį paklusnesnį. Dresavimo užsiėmimai leis šuniui suprasti, kad kitas šuo nėra priešas, kad yra labai įdomios kartu su šeimininku atliekamos veiklos.