2014-ųjų rugpjūčio 20 dieną iš gyvūnų prieglaudos į savo namus priėmusi šunytę Karą, šiandien Vilniuje gyvenanti Monika džiaugiasi stipriu jų tarpusavio supratimu ir artimu ryšiu. Ji patikina, jog būtent „Rekso“ dresūros mokykloje įgytos žinios padėjo kitaip pažvelgti į šunis ir jų auklėjimą, o Kara, anksčiau buvusi itin baikšti ir jautri, tapo daug drąsesnė. 

Žavi jų nenuspėjamumas

„Dar prieš atsirandant Karai mūsų namuose, vyras miške rado katytę. Ir, nors iki tol neplanavome turėti gyvūnų, parsinešę ją namo, nutarėme pasilikti. Po kiek laiko pagalvojome, kad būtų smagu katytei turėti ir draugę, todėl pradėjome ieškoti šunelio“, – pasakojo Monika.

Iš pradžių jie svarstė įsigyti šunį iš veislyno, tačiau norimos veislės nepavyko rasti, todėl augintinio nuspręsta ieškoti prieglaudose: „Skelbimuose internete pastebėjome trijų mažų šunelių nuotrauką, kuriuos žmogus rado paliktus prie garažo ir atvėžė į prieglaudą vasaros metu. Nuvykome apžiūrėti tų šuniukų ir išsirinkome Karą, ji buvo 2-3 mėnesių amžiaus. Prieglaudoje klausėme, kokio ūgio ji gali būti, tačiau nieko konkretaus negalėjome sužinoti – viskas buvo tik spėliojimai. Tiesa, mums pasakė, jog Kara, lyginant su kitais, yra atsargesnė“.

Monika papildo, jog prieglaudose esantys gyvūnai yra labai įvairūs ir įdomūs, o jų išvaizdos nenuspėjamumas ateityje prideda dar daugiau žavumo renkantis augintinį.

Naudinga ir šuniui, ir šeimininkui

Vos paskiepijusi Karą, Monika pradėjo ieškoti šunų dresūros mokyklos ir spalio mėnesį išsirinko arčiausiai namų esantį „Reksą“. Anot jos, Kara nuo mažens draugiškai reaguodavo į žmones, bet šiek tiek bijodavo kitų šunų, – o mokykloje pastebimai išmoko lengviau socializuotis.

„Pamokose Kara tiek daug išsidūkdavo, bendraudavo su kitais šunimis, jog grįžus namo būdavo tikra ramybė. Mokykla jai tikra pramoga. Dar geriau, jog ne tik šuniui, bet ir pačiam šeimininkui ten yra ką veikti. Dresūros treniruotės išties praplėtė ne tik mano žinias, bet ir suvokimą: pradėjau geriau pažinti Karos charakterį, suprasti šunų elgseną, emocijas. Po įvadinio kurso atsirado dar didesnis noras domėtis ir mokytis toliau“, – teigė moteris.

Per visą laiką, auginant Karą, Monika sakė išbandžiusi įvairius „Rekso“ mokyklos užsiėmimus – žygius, treniruotes mieste, patalpose, triukų klases. Jau tuomet ji atkreipusi dėmesį, kad norint pasiekti teigiamų rezultatų, svarbu neapleisti nuolatinio šuns mokymo: „Lankėme kursą mieste. Pastebėjau, jog praleidus kažkiek pamokų, miesto erdvėse Kara vėl jausdavosi bailiai ir pratindavosi tarsi iš naujo. Žinoma, dabar, kai ji yra suaugusi, tokių problemų išvengiame, tačiau jei nebūtume jos vedę į mokyklą, neaišku, kokia jos būtų šiandieninė reakcija į aplinką, kokia patirtis“.

Stipriai jaučia emocijas

Be to, pasak Monikos, dresūros mokykla padėjo sustiprinti jos ir Karos kontaktą, tarpusavio supratimą – ji iki dabar negalinti atsistebėti, kaip augintinė tiksliai jaučia, kai ji su drauge ir šunimis savaitgalį nusprendžia pasivaikščioti. Monika teigė, jog, rodos, vos jai pagalvojus apie pasivaikščiojimą, Kara kaskart atbėga į kambarį ir užšokusi ant lovos tarsi skatina „jau laikas eiti“.

„Grįžus namo po darbo, Kara pasitikdama labai reaguoja į mano savijautą, jaučia emocijas: jei esu liūdnos nuotaikos – elgiasi vienaip, jei geros – kitaip. Dresūros kursuose išmokome skiriamųjų tarpusavio ženklų, pradėjau suvokti, kaip šuo žvelgia į šeimininką. Taigi, dabar man išties lengva suprasti Karą, o jai – mane“, – dalijosi Monika.

Kita vertus, ji teigė, jog, jei galetų atsukti laiką atgal, dar atsakingiau žiūrėtų į šuns mokymą ir jį pradėtų kuo anksčiau, kadangi pirmi trys mėnesiai yra labai svarbūs šuns formavimuisi: „Tikrai nedaryčiau tam tikrų klaidų, kurios, nors ir mažos, vėliau vistiek atsiliepia. Dabar Kara yra jau suaugusi ir daug sąmoningesnė, tačiau matau, jog kai kurios anksčiau neišmoktos komandos šiandien labai praverstų“.

Mokymasis visą gyvenimą

Monikos nuomone, labai svarbu, kad dar prieš įsigydamas augintinį, šeimininkas pradėtų domėtis tinkama jo priežiūra: „Kuo anksčiau pradedamos dresūros pamokos, tuo lengviau užkirsti kelią įvairioms problemoms ateityje, taip pat ir tais atvejais, kai įsigijamas augintinis iš prieglaudos. Juk nesusipratimai ir konfliktai su augintiniu įvyksta tada, kai šeimininkui trūksta žinių“.

Ji pasakojo ir toliau su Kara besilankanti „Rekso“ mokyklos užsiėmimuose, kadangi vis labiau gilinantis į šunų dresūros pasaulį, darosi įdomiau. „Manau, šuns dresavimas turi tęstis visą gyvenimą, o kursuose įgytos žinios, taikomos savarankiškai, padeda kasdien treniruoti augintinį. Karai iš priimties esant nedrąsiai, mes nuolatos mokomės nebijoti“, – pridūrė Monika.