Kaip dažnai susiduriame su “žinovais”, kurie skuba pasidalinti savo žiniomis, nuogirdomis ir kita klaidinga informacija su kitais? Tikrai neretai. Taip atsitiko ir su viena mūsų kliente, kuri kreipėsi į “Reksą”, nes iš tokių “specialistų” išgirdo, jog jos 4 mėn. Jorkšyro terjeras yra uždelsto veikimo bomba ir ilgainiui užaugs į viską siaubiantį, visur dergiantį ir visus kandantį monstrą. Moteris gyvena su garbaus amžiaus motina ir galvojo, jog mažytis šuniukas praskaidrins jųdviejų nuotaiką ir taps puikiu kompanionu. Tačiau “geranoriškai” nusiteikę pažįstami primygtinai siūlė jai atsikratyti šuniuko, kol dar ne vėlu.
Klientė pageidavo asmeninės treniruotės Vilniaus mieste, todėl ten ir susitikome su ja ir su jos linksmuoliu Jorku. Moters susirūpinimą kėlė paprasti buitiniai dalykai: kaip išmokyti savo reikalus atlikti lauke, kaip išmokyti nešokinėti ant žmonių, kaip pripratinti pasilikti vienam bei ateiti, kai yra šaukiamas. Šeimininkė išgyveno, kad žaisdamas su žaisliuku Jorkas urzgia. Ar tai reiškia, kad jis agresyvus? Nuraminome, aišku, kad nereiškia. Šiuo atveju urzgimas žaidžiant su žaislu buvo normalus reiškinys, jis parodė šuns azartiškumą.
Jorko šeimininkė mums papasakojo, kad lauke vis pašaukia šuniuką ir labai giria už atėjimą bei duoda skanėstą, kad žaisdama namie keičia vieną žaislą kitu, taip skatindama jį atiduoti ir nesaugoti. Klausė, ar teisingai daranti? Be abejo teisingai! Tokie atrodo paprasti dalykai ir yra auklėjimo pagrindai.
Ši konsultacija buvo labiau edukologinio nei praktinio pobūdžio, tačiau jos metu šeimininkei buvo paaiškinti ir gyvai parodyti pratimai, kurie padės su šuniuko mokymu nešokinėti ant žmonių. Jorkas labai greitai pradėjo sėdėti vietoje įprasto šokinėjimo, nes būtent už tokį elgesį jis gavo skanėstą bei buvo giriamas. Šeimininkė yra pasiryžusi stengtis nerodyti šuniukui dėmesį, kai tas elgiasi netinkamai, t.y. šokinėja, bei tokiu pačiu būdų padėti jam kontroliuoti emocijas, kai ji grįžta namo iš darbo. Aišku, siūlymas nereaguoti į besidžiaugiantį mažylį gali pasirodyti kiek griežtokas, bet visada reikia prisiminti, kad dažniausiai, sunkiausia yra ne šuniui, o žmogui. Jei žmogui patinka, kad šuo šokinėja ir visai kaip rodo džiaugsmą, tai jam yra sunkiau nereaguoti, o ne šuniukui. Perdėtai besidžiaugiančio šuns ignoravimas padeda mažiems šuniukams mokytis valdytis ir koncentruotis. Beje, tas pats patarimas yra naudingas šunims, kurie besidžiaugdami nesulaiko šlapimo.
Taigi, norime pasidžiaugti, kad po konsultacijos palikome Jorko šeimininkę žymiai geresnės nuotaikos. Ji nusiramino, gavo atsakymus į jos rūpimus klausimus bei daugiau sužinojo apie šuns psichologiją, jų elgesio priežastis bei gavo “namų darbų užduotis” mažylio auklėjimui. Dabar ji taiko mūsų pasiūlytus pratimus bei neišgyvena dėl jos ir Jorko ateities.
P.S. Iš kur gi atsiranda tokie mitai apie tokius žavius mažylius kaip Jorkšyro terjerai? Ogi dėl to, kad neretas Jorkšyro terjerą įsigijęs žmogus laiko jį žaisliuku, o ne šunimi. Galvoja, kad kaip nors savaime šuniukas visko išmoks bei dėl šuniuko dydžio nekreipia dėmesio į kylančias problemas, kurios ilgainiui pradeda trukdyti bei temdyti gyvenimą. Kad ir labai maži, Jorkiukai yra terjerai. O tai reiškia, kad turi daug terjerams būdingų bruožų: aktyvumą, judrumą, tam tikrą užsispyrimo kiekį, bet tuo pačiu yra labai sumanūs. Todėl labai gaila, kai jie neretai yra nuvertinami iki pliušinio žaisliuko lygio. Linkime auginti savo Jorkšyro terjerais taip, kad jie taptų “Rekso” pasirodymų grupės pažibomis !