zmogus-sunys-saulelydisElgesio mokslinės studijos atskleidė daugybę naudingų idėjų apie tai, kaip mokosi šunys ir kiti gyvūnai. Visi organizmai – šunys, katės, papūgos, aligatoriai ar žmonės mokosi daugmaž panašiu būdu. Mes visi skiriame skatinimą ir bausmę, žinoma, jaučiame skirtingai. Vienos gyvūnų rūšys ar individai yra nepajudinami ir miega pusę dienos, kiti judrūs, dar kiti gali įgyti itin sudėtingų įgūdžių. Mūsų unikali aplinka daro didžiulę įtaką formuodama mus. Bet kaip begyventume – po vandeniu jūroje, ant medžio šakos, valgytume žolę ar medžiotume grobį – visų mūsų mokymosi principai yra panašūs.

Gyvenimo pasekmės

Operantinio sąlygojimo principas kalba apie tai, kaip aplinka įtakoja organizmus. Jei stovėsite priešais arklį, jis įspirs; jei valgysite daržovių, gausite ledų. Jei neužsisegsite saugos diržų, nenutrūkstamai skambės signalizacija; jei prisiminsite savo banko kortelės PIN kodą, galėsite nusipirkti naują batų porą.

Ne kiekviena aplinkos sukelta pasekmė atsiranda dėl kitos gyvos būtybės. Saugos diržo signalizacija atsiranda mašinoje, PIN kodas duodamas banko. Jei nežiūrėsite, kur einate, galite pargriūti ir susižaloti kelią.

Kad išmokti ne visada būtina turėti mokytoją. Elgesys ne visada yra įtakojamas kitų žmonių sprendimų, ne visada apie savo elgesį sprendžiame ir patys.

Adaptavimasis

happy_dogJei paliktumėte šunį saloje su galimybe gauti vandens ir maisto, jis greičiausiai nesunkiai išgyventų. Jis nepatingėtų išlipti iš guolio, jis nesipeštų su gyvūnais, kurių nenorėtų suėsti, jis nepraleistų visos dienos šiaip sau lodamas, jis nekastų urvų, kurios jokiais būdais jam nepagelbėtų.

Tęsdamas šį hipotetinį scenarijų, jei saloje būtų šunų, tyrimai rodo, jog jie greičiausiai suformuotų grupę ir dirbtų kartu. Arba ne. Dauguma jų prisitaikytų vienu iš šių būdų. Jie pajustų, kas jiems veiksminga ir kaip išgyventi.

Benamių šunų stebėjimai Maskvoje parodė, jog šunys net gi išsiaiškino, kaip važiuoti metro ir kada stebint šviesoforo signalus pereiti pėsčiųjų perėją. Beveik vien žmogaus sukurtoje aplinkoje – mieste – šunys išgyvena be žmogaus lyderystės, kai kurie šunys ten gyvena klestintį gyvenimą !

Kodėl sudėtinga supažindinti su “gerais namais” ?

Tad kas nutinka, jog žmogui atsivežus šunį į namus, jis įgyja “šuns elgesio problemų” ? Dėl ko šioje išskirtinėje aplinkoje šunys tampa nevaldomais, dūkstančiais, triukšmingais, destruktyviais, pavojingais, užsispyrusias ar dar kitaip neigiamai apibūdinami šeimininkų ? Kas tai –  lyderystės stoka ar kas nors kito ?

Kur tai benutiktų – savanoje, Maskvos gatvėse, šeimos užmiesčio name, aplinka visada sukuria pasekmes. Elgesys, kuris sukuria mėgiamas pasekmes, turės tendenciją pasikartoti dažniau; elgesys išnyks tada, kai nesukurs mėgiamų pasekmių.

Skirtumas tarp gyvenimo savanoje ir gyvenimo šeimos name yra toks, jog žmonės patys sukuria daug aplinkos reakcijų. Ką šuo bedarytų, tie žmonės deda maisto į jo dubenį ir saugo augintinį nuo pavojų. Dauguma atveju tai palaimintas gyvenimas. Išlikimas tampa nesudėtinga užduotimi, kai šunimi rūpinasi žmogus.

Tačiau kita šios situacijos pusė kalba apie tai, jog šuniui, gyvenančiam pas žmogų, daugiau nebereikia medžioti ar ieškoti maisto. Šių įgūdžių, kaip ir įgūdžio saugotis pavojų, šuniui praktikoje nebereikia naudoti, tačiau jie  išlieka. Ir šunys jais gali nesunkiai pasinaudoti. Kai kuriais atvejais šis likęs išgyvenimo potencialas gali paversti šunį nesuvaldomu.

Čia aptinkame dvi problemas: a) šuniui nebereikia tinkamai elgtis, kad patenkinti pagrindinius išlikimo poreikius, bet b) jis nori išnaudoti savo energiją ir instinktus daryti „kažką“, net jei tas „kažkas“ yra labai nuobodu.

Kaip tai veikia

Lyderiai valdo resursus ir nustato taisykles. Moderniuose namuose žmonės valdo resursus, bent jau turi galimybę valdyti. Jie taip pat nustato taisykles ar bent jau turi galimybę tai padaryti. Žmonės, kurie rūpinasi šunimis, tampa svarbia jų aplinkos dalimi. Taip žmogus įgyja būdingą lyderišką poziciją.

Dėmesys, glostymas, žaidimas, užuovėja, saugumo jausmas ir maistas yra tie resursai, kuriuos žmogus duoda šunims. Taisyklės, kaip sutikti kitus žmones, kaip įžengti ir išeiti iš namų, kaip vaikščioti su pavadžiu, kur miegoti, kur eiti atlikti „reikalų“, kaip žaisti šuniui visada sukels abejonių, jei žmogus jų neišmokys.

Kad prisiimtų lyderišką atsakomybę ne tik dėl šuns elgesio, bet ir dėl emocinės ir fizinės gerovės, lyderis turi užsiimti su šunimi ir padėti išeikvoti jo energiją ar instinktų, draivo poreikį. Po visko turi būti suteikta galimybė užsidirbti tam tikrą kiekį maisto.

Žinoma, reikia atsižvelgti į tai, kokį darbą turėjo atlikti šuns veislės atstovai. Visi šunys turi bendrų mėgiamų veiklų, tačiau jei Jūsų šuns veislei buvo suteiktos išskirtinės savybės, reikia jas išnaudoti. Pvz., medžioklinių šunų lauko bandymai, retriverių aportavimas ir t.t.

Esmė – bendravimas

Lyderystė – tai atsakomybės prisiėmimas. Geri lyderiai bendrauja aiškiai ir efektyviai, jie suprantamai perteikia, ko iš mūsų nori. Lyderiai efektyviai dalina resursus. Stebėkite, kaip išnaudojate šuns savybes jį užimdami, kaip šuo Jus supranta ir išnaudokite lyderystės teikiamus privalumus. Jūsų šuo už Jūsų darbą atsidėkos paklusnumu !

Autorius: Aidan Bindoff

Komentarai

Avatar

Jonas Valančius - "Rekso" treneris, šunų elgesio specialistas, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs taikyti pozityvias elgesio keitimo technikas šunų problemoms spręsti. Priklauso APDT, PPG tarptautinėms kinologų organizacijos, Lietuvos kinologų draugijos šunų elgesio specialistų Sąjungos Tarybos narys. Veda treniruotes Vilniuje, seminarus visoje Lietuvoje.