suns-baimeKodėl šuo kanda draugiškai nusiteikusiems praeiviams ? Kodėl urzgia prieinant vaikams ir gąsdina ? Į šiuos klausimus savo knygoje atsako veterinarės ir elgesio specialistės Dr. Sophia Yin knygoje “Low Stress Handling and Behavior Modification of Dogs and Cats”. Straipsnyje pateiksime esmines tezes iš šios knygos.

Pagrindinė problema – gyvūnas neturėjo pakankamai teigiamos patirties su daugybe skirtingų žmonių. Nuo trijų savaičių iki trijų mėnesių amžiaus šuniukai tyrinėja ir formuoja ryšį su žmonėmis. Tad, jei jie įvairiose aplinkose sutikdavo įvairių žmonių ir jiems tai baigdavosi tik malonia patirtimi, jie supranta, jog žmonės yra draugiški. Jei socializacija ir toliau tęsiasi paauglystės metu, tarp žmonių šunys pradeda jaustis ramiai. Tokių patirčių negavę šunys nepažįstamiems žmonėms gali pradėti jausti nepasitikėjimą ir baimę.

Kaip žmonės pablogina problemą

Žinoma, žmonės nesąmoningai gali ir pabloginti problemą. Jie pamiršta taisyklę – pirmiausia atsiklauskite, ar galima paglostyti. Skubėdami socializuoti šunį jie per greitai jį supažindina su didele minia žmonių, šuo susigūžia, sustingsta, parodydamas, jog bendravimas su žmonėmis jam nepatinka. Kiti šunys pradeda reaguoti kitaip – tyliai urgzti ar loti. Keletą kartų pavykus šuo pripranta: atėjus nepažįstamajam lok ir urgzk, kad jis pasitrauktų! Greitai toks šuo taps besisaugančiu ginklu.

Kai kurie šeimininkai problemą paskatina bausdami. Taip šuo išmoksta slėpti savo baimę nuo šeimininko, bet iš gyvūno elgesio ji neišnyksta. Greitai šis šuo neberodys baimės ženklų, vietoje to, jis lauks, kol žmogus prieis ir tada įkąs netikėtai.

Objekto ir veiksmo baimė

Įprastai baimės būna vienos iš kelių rūšių: objekto (pvz., žmogaus, žmonių tipo ar pan.) arba objekto veiksmo (pvz., rankos kėlimo, tiesimo, kojos judesio). Jei gyvūnas bijo žmogaus, bijos ir bet kokio jo veiksmo. Ar Jūs glostysite šunį, ar liepsite jam sėdėti – jo baimė nuo to nepradings. Tai panašu į situaciją, kai žmonės bijo vorų. Aiškinant, jog tai gerasis voras ir jog jis nekanda greičiausiai nepagelbės. Pagelbėti gali tik distancijos padidinimas ir pripratinimas prie voro buvimo per didesnį atstumą.

Jei gyvūnas tik šiek tiek nepasitiki nepažįstamais žmonėmis, nereiškia, jog jis jiems negali įkąsti. Šuo gali kąsti, jei toks žmogus pradės daryti staigų, netikėtą judesį. Tai yra veiksmo baimė.

Svarbu suvokti, kokią baimę – objekto ar veiksmo – jaučia šuo. Tada galima nustatyti ir tikslesnį šuns elgesio keitimo planą.

Šuns signalų skaitymas

Neretai šunų, kuriems nepatinka susitikimai su svetimais žmonėmis, šeimininkai neišmano šunų kūno kalbos. Šuo šeimininkui praneša apie baimę sustingdamas, susigūždamas, įtempdamas žvilgsnį. Arba gali pradėti žiovauti, laižytis (jei nėra karšta). Kartais šuo gali pradėti lėtai sėlinti į priekį arba atgal suglaudęs ausis. Tarp kojų dažniausiai nuleidžia uodegą. Tai yra nerimo ir baimės ženklai.

Ką daryti kai pamatote baimės požymius

Išvengti konflikto. Jei matote, jog šuo rodo šiuos ženklus, kai kažkas nori paglostyti šunį, greitai apsisukite ir greitai pasišalinkite, kad šuns nepažįstamasis nepasiektų. Atsitraukę Jūs galite pasakyti žmogui, jog Jūsų šuo bijo nepažįstamų žmonių, prieinančių greitai. Tuo pat metu galite šuniui duoti skanėstų už sėdėjimą, akių kontaktą. Jūsų tikslas – pakeisti šuns psichologinę būseną iš bailios į laimingą, kad šuo galėtų susieti žmones su gerais potyriais. Taip ši baimė gali išnykti. Svetimi žmonės taip pat gali duoti maisto šuniui, tačiau rekomenduojama, kad šį procesą stebėtų profesionalas.

Žmonėms, kurie sutinka nepažįstamus šunis

Labai svarbu stebėti savo kūno kalbą. Šuo gali imti Jūsų skanėstus, bet tai nereiškia, jog jis pasirengęs būti paliestas. Jei pastebite trumpalaikį sustingimą, pakeltą lūpą, vėliau galite sulaukti įkandimo. Šie ženklai reiškia, jog šuniui artimesnis kontaktas kelia baimę. Neskubėkite liesti šuns, tiesiog džiaukitės, jog jis nori imti skanėstus iš Jūsų.

Kokia kūno kalba reiškia, jog šuo jaučiasi saugiai

Šuo turi likti atsipalaidavęs, žvilgsnis – ramus ir švelnus. Gali vizginti uodegą arba ją laisvai nuleisti žemyn.

Šaltiniai:
www.dogster.com
www.drsophiayin.com
Nuotrauka:
http://www.flickr.com/photos/karolinacieslak/

Komentarai

Jonas Valančius - "Rekso" treneris, šunų elgesio specialistas, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs taikyti pozityvias elgesio keitimo technikas šunų problemoms spręsti. Priklauso APDT, PPG tarptautinėms kinologų organizacijos, Lietuvos kinologų draugijos šunų elgesio specialistų Sąjungos Tarybos narys. Veda treniruotes Vilniuje, seminarus visoje Lietuvoje.