klikeris-ir-suoSkiriantysis stimulas – taip elgesio analitikai vadina gyvūno išmoktą stimulą, iššaukiantį operando sąlygotą elgseną. Dažnai elgesio analitikai ir specialistai nediferencijuoja stimulų, išmoktų teigiamos motyvacijos būdu ir stimulų, išmoktų neigiamos motyvacijos būdu. Praktikoje pastebimas akivaizdus skirtumas.

Klikerio principu (operandinio sąlygojimo principas su markerio signalu) pirmiausia išmokoma elgsena, už teisingą elgesį siūlant operandą (klikerį). Skiriantysis stimulas tada susiejamas su operandu ir tampa galimybe paskatinimui užsidirbti. Kiekvienas skiriančiojo stimulo signalas praneša apie galimybę užsidirbti paskatinimą už vieną ar daugybę elgsenų.

Tokius stimulo signalus mes vadiname komandomis, o jas duoti gyvūnui galime kūno arba kalbos pagalba. Teigiama motyvacija išmokytas skiriantysis stimulas tampa būdu gauti teigiamą paskatinimą. Jei elgsena nenutinka, paskatinimo tiesiog neatsiranda. Kai elgsena nutinka, būtinai duodamas paskatinimas.

Kai tik gyvūnas supranta, ką reiškia duota komanda, komanda arba teigiamas skiriantysis stimulas savaime tampa teigiamu paskatinimu (kaip pvz klikerio paspaudimas). Taigi, išmokta komanda stiprina bet kurią šuns komandą: ar gyvūną mokinant tolimesnę elgseną šeipingo būdu, ar stiprinant ankstesnę elgseną jau išmoktoje veiksmų grandinėje. Komanda gali būti panaudota kaip markerio signalas, panašiai lyg klikerio paspaudimas, išskiriant ir stiprinant prieš komandą atsiradusios elgsenos geras savybes. Šiuos teigiamus stimulus taip pat lydi ir pageidaujama emocinė reakcija.

Elgsena, mokoma korekcijos būdu, taip pat asocijuojama su skiriančiuoju stimulu, žyminčiu, kada nutiks norima elgsena. Tiesa, šie stimulai arba komandos duoda kitokį rezultatą gali ir nenuvesti teigiamos motyvacijos link . Jei gyvūnas suklysta rodydamas elgseną ar ją atlieka neteisingai, stimulas sąlygoja bausmę (paprastai vadinama korekcija). Šiuo atveju stimulas vadinamas neigiamu skiriamuoju stimulu ir praneša apie bausmės išvengimo galimybę.

Net jei elgsenos grandinė sudėliota nuosekliai teigiamos motyvacijos principu, jei paspausite klikerį už teisingai atliktą komandą ir po to atliksite korekciją už neteisingą elgseną po to paties stimulo, stimulas praras savo vertę kaip teigiamas paskatinimas. Geriausiu atveju jis taps nesuprastu, dviprasmiu, žvelgiant iš skatinimo pozicijos. Jis nebebus vertas klikerio paspaudimo. Daugiau toks stimulas neiššauks teigiamų emocijų, susietų su sąlyginiu teigiamu paskatinimu. Taip pat tokio stimulo nebus negalima naudoti elgesio grandinėje skatinant šios grandinės elementus. Pvz., taip gali nutikti, jei sportuodami agility trasoje tarp visų komandų įterpsite vieną tokiu būdu mokytą komandą. Taip krenta šuns noras atlikti kitus pratimus (iki ir po stimulo atsiradimo) ir tuo pačiu – greitis.

Net jei prieš ir po pasirodymo, treniruočių gyvūnas gauna mėgiamus pirminius paskatinimus kaip žaislai, maistas ir t.t., toks neaiškus skiriantysis stimulas – arba tuo pačiu metu skatinančia ir baudžiančia komanda – tampa pavojinga gyvūnui. Elgsenos, būdamos prieš ir po tokios komandos turi tendencijų nepasikartoti, o elgsenų sekos, kuriose yra tokių komandų – iširti. Ankstesnės (iki stimulo) elgsenos gali atsirasti vis rečiau dėl malonaus paskatinimo trūkumo, kadangi dviprasmis (skiriamasis su korekcija) stimulas neskatina. Vėlyvesnės elgsenos išnyksta dėl bausmės, kurios gyvūnas stengiasi vengti. Gyvūno elgesyje taip pat pastebimas pokytis: iš noriai besimokančio, entuziasto jis pasikeičia į nenorintį, dažnai palydimą streso. Net jei po stimulo, į kurį šuo sureagavo ir atliko norimą veiksmą, paspausite klikerį ir duosite skanėstą, vėliau atlikta korekcija šią komandą pavers „užteršta“.

Šaltinis: www.clickertraining.com
Nuotrauka: http://www.flickr.com/photos/ciscospice