Naujausių mokslinių studijų duomenimis tradiciniai šuns klubų displazijos rizikos nustatymo būdai gali nepastebėti 80% galimų atvejų. Klubų displazija yra skausmingas sąnarių susirgimas, galintis sukelti šlubavimą, skausmą bei padidintą jautrumą. Kai displazija išsivysto, šuniui tampa sunku vaikščioti. Didelių veislių šunys patenka į didesnės rizikos grupę susirgti displazija, kadangi jų sąnarių masė yra didesnė.
Kadangi klubų displazija yra paveldima, grynaveisliai su savo ribotu genofondu turi didesnę tikimybę susirgti šiuo susirgimu nei beveisliai sargiai. Garbingi veisėjai prieš kergdami savo šunis atlieka klubų displazijos rizikos testą, tačiau nauji tyrimai sukėlė abejonių dėl įprastinių displazijos rizikos nustatymo metodų. Pensilvanijos Universiteto veterinaras chirurgas Geilas Smitas (Gail Smith), šių tyrimų autorius, teigia, jog dauguma veterinarų dar tiksliai nemoka nustatyti šio pavojingo susirgimo ir jo rizikos.
Naujas displazijos rizikos nustatymo tyrimas
Šis naujas tyrimas ir jo metodas buvo pavadintas PennHIP, o atliktas Pensilvanijos Universitete. Ir senu, ir šiuo metodu šuns sąnariai yra analizuojami rentgeno spindulių pagalba. Stebimas sąnarių netvirtumas, laisvumas, ar šuo neserga artritu. Kuo laisvesni sąnariai, tuo didesnė rizika, kad šuo susirgs dizplazija.
PennHIP metod klubų sąnariai stebimi iš kitokių vaizdo perspektyvų nei tradiciniai metodai. Tai veterinarams padeda numatyti vėlyvesnį artritą ar klubų displaziją šuniukams net nuo 16 savaičių amžiaus. Ankstesnės studijos parodė, jog PennHIP yra labai patikimas metodas.
Tyrimo metu apžiūrėti 439 šunys, iš kurių dauguma linkę sirgti displazija: vokiečių aviganiai, Labradoro retriveriai, auksaspalviai retriveriai ir rotveileriai. Visiems šunims, kuriems displazija nustatyta klasikiniais metodais, taip pat nustatyta ir PennHIP metodu. Tačiau 52 % šunų, kuriems klasikiniais metodais buvo nustatytas puikus sąnarių įvertinimas, buvo priskirti rizikingai kategorijai PennHIP metodu. Panašiai kaip ir 82 %, įvertintų gerai bei 94 %, įvertintų palankiai, naujuoju metodu buvo įvertinti rizikingai.
Kova su klubų displazija
Tiksliai nustatyti klubų displazijos riziką yra svarbus, kadangi ligos simptomai gali atsirasti vėliau gyvenime, kai šunys jau turi šuniukų. Jei veterinarai nepastebės rizikingų šunų, veisėjai toliau veis tokius šuniukus, o šie kankinsis, kęs skausmus – teigia tyrėjai. Deja, ir su dabartinėmis klubo sąnarių analizės programomis nėra rasta būdo, mažinančio šį susirgimą pasauliniu mąstu.
PennHIP klubų displazijos rizikos nustatymo metodas jau pritaikytas daugybei šunų – vedlių mokyklų, JAV oro pajėgose ir JAV armijoje.
Taip pat, sako tyrėjai, PennHIP gali būti taikomas žmonėms. Klubų artritas yra panašus ir šunims, ir žmonėms, todėl svorio numetimas gali palengvinti skausmus abiems. Jei mokslininkai gali tiksliai nustatyti artritą jauniems šuniukams, tą pati gali padaryti ir vaikams.
Detalus tyrimas bus pristatytas šių metų rugsėjo mėnesio Amerikos veterinarų medikų asociacijos žurnale.
Šaltinis: www.livescience.com
Nuotrauka: www.vetwest.com.au