Neseniai turėjau privilegiją dirbti su šuns/vedlio komanda, kuri turi ypač gerus tarpasmeninio žaidimo įgūdžius.  Šis vedlys galėjo sudominti savo šunį kelioms minutėms kaskart nenaudodamas maisto ar žaislų. Toliau, po pažaidimo ji galėjo sugrąžinti savo šunį į darbo ritmą, dėl to mergina galėjo laisvai išretinti skanėstų davimą.  Aš buvau sužavėta, nes ” tarpasmeninį žaidimą” laikau kaip stiprų pasitikėjimo ir abipusio džiaugsmo indikatorių – tiesiog tu ir tavo šuo bendraujate be jokių tarpininkų. Aš sunkiai dirbu su savo šunimis, kad atsidurčiau tokiame taške, ir tai vienas sunkiausių dalykų, kuriuos darau treniruodama.

Įsivaizduokite mano nuostabą, kai ta pati komanda greitai nuo to laiko buvo sukritikuota už jokio kontakto neturėjimą treniruotės metu. Treneris paaiškino, kad vedlė nesugebėjo su savo augintiniu pažaisti ilgesnį laiko tarpą, ir tai rodo ” santykių problemą”.

Žaidimas virve yra mechaninis įgūdis. Aš dažnai seminarų metu naudoju žaidimą virve, dažnai aš net nežinau šuns vardo.  Ar tai reiškia kad tarp manęs ir šuns yra santykis, vien dėl to kad išlaikau jo dėmesį į save laikydama žaislą? Žinoma ne. Tai tik rodo, kad mano mechaniniai įgūdžiai žaisti virve yra labai geri. Tą patį galiu padaryti ir su sausainiu – kol šuo ŽINO, kad turiu sausainį, galiu išlaikyti daugelio šunų dėmesį. Santykio čia ne daugiau nei pririšus žaislą prie medžio ir mokinant šunį sugriebti žaislą ir išsilaikyti, juk tokiu atveju nesakytume jog šuo ir medis turi santykį.

Žaidimai su žaislais padeda šuniui ir vedliui įgyti santykį/ kontaktą, taip yra dėl to, kad tiesiog neįmanoma savęs neįtraukti į šį žaidimą. Geras žaidimas su virve yra davimo ir ėmimo žaidimas; vedlys studijuoja šunį labai atsargiai, tam kad išsiaiškintu kai geriausia žaisti su tuo šuniu, o šuo mokosi taisyklių, kas ir priverčia šunį ir vedlį kontaktuoti/ kurti santykį. Ilgainiui šuo išvysto puikų pripažinimą žmogui, kuris taip puikiai žaidžia, kuris kontaktuoja su juo tokio puikaus žaidimo metu.  Bet ne pats žaidimas kuria santykį- tai bendravimas tarp šuns ir vedlio. Žaislas yra tarpininkas, naudingas, tačiau tiesiogiai nesusijęs įrankis.

Kad sukruti santykį žmogus gali pasitelkti ir maistą, bet tai daug sunkiau, nes tingus šėrimas yra įprastas ir lengvas, jokios energijos ar nuoširdaus santykio iš vedlio čia nereikalaujama. Skanėstų naudojimas dresūroje linkęs kurti stiprų ryšį tarp šuns ir skanėsto, bet šeimininkas gali ir nepasirodyti toks reikšmingas.  Kita vertus, jei šuo jus vejasi ar šoka dėl skanėsto kol jūs džiaugiatės ir kontaktuojat, tada žaidimas su maistu turi tą patį efektą kaip ir žaidimas su žaislu.  Jis kuria pamatinį santykį.

Mane labai nuliūdino kai išgirdau, kad vedlė labai susikrimto po to seminaro. Ji nebesijautė gerai dėl savo ir šuns santykio. Tai ką aš mačiau buvo ypatinga ir unikalu. Aš jaučiausi gerai juos stebėdama, aš laukiau tos dienos kai mano jaunas šunytis į mane žiūrės, kaip į nuostabų asmenį, neatsižvelgdamas laikau aš žaislą arba skanėstą ar ne.  Kol sutinku, kad žaidimo virve vystymas yra vedlio interesas, žaidimo tikslas būtų energija, kurią jis skleidžia, o ne santykio pagrindimas. Ji santyki jau turi.

Puikus kontaktas yra pagrįstas pasirinkimu, šuo pasirenka leisti su jumis laiką, nes jūs esate jam svarbus. Jis jaučiasi gerai, kai yra šalia jūsų. Jis nori girdėti jūsų balsą. Jis jaučiasi laimingas kai jį glostote, ne tam, kad pažaisti gyvą žaidimą, bet dėl to, kad jis jaučiasi vertinamas jums esant šalia. Santykis yra išreiškiamas kai jūs išleidžiate šunį iš narvo ir jis jus pasveikina greičiau nei kiti šunys, ne dėl to, kad jis išmokytas persiorientuoti išleidus iš narvo, bet todėl, kad nuošordžiai džiaugiasi jūsų dėmesiu. Santykis yra kai šuo stengiasi gauti jūsų bendravimą, kai šuo atneša minkštą žaislą nebūtinai tam kad pradėti žaidimą, o tiesiog kaip dovaną. Santykis yra kai šuo žiūri į jus laukdamas pagalbos, nes jis neužtikrintas kaip elgtis ar reaguoti. Santykis – tai ne tai ką jūs teikiate šuniui, tai tas ypatingas ryšys augantis laikui bėgant, kaip suma visko ko lesate kartu.  Akimirkos, kurias praleidžiate treniruodamiesi, žaisdami ir gyvendami kartu – tai kuria jūsų santykį. jei šuo su jumis bendrauja tik dėl to, kad tiekiate jam maistą, žaislus ir laisvę, tada drįsčiau teigti, kad nėra santykio su jūsų šunimi, viskas kas yra – tai priklausomybė.

Paprastai tariant, santykis nėra maistas ir žaislai, santykiai – tai kas lieka kai maisto ir žaislų nebelieka!

Denise Fenzy
Straipsnis originalo kalba