Džiaugiamės mūsų mokyklai žymios JAV šunų trenerės, šunų sporto varžybose ruošiančios pagal R+(positive reinforcement – teigiamas paskatinimas) suteikta teise išversti šį tekstą ir publikuoti savo svetainėje. Tad juo dalinamės ir su jumis.

Neseniai vienas gerai žinomas šunų dresūros instruktorius interviu pareiškė, kad pozityvus dresavimo būdas veikia delfinams, tačiau dresuoti šunis be fizinio kontakto yra neįmanoma. Fizinis kontaktas reiškia paklusimą iš skausmo.

Jei pozityvios dresūros metodas yra neįmanomas, kuris sveiko proto žmogus imtųsi tokio metodo? Jei jau žinomas instruktorius atmeta galimybę, vadinasi tūkstančiai mažiau patirties turinčių instruktorių turi suprasti, kad jie turi daryti tai, kas yra įrodyta nesvarbu, kokios pasekmės būtų šuniui ar sportui. Kai jaunas instruktorius nusprendžia imtis pozityvaus dresavimo metodo, dėl garsių patyčių ir subtilaus sabotažo, dažniausiai jis palieka šį užsiėmimą arba vėl grįžta prie tradicinio dresavimo metodo. Reikia tikrai daug stiprybės ir valios norint daryti tai, ką kiti laiko neįmanomu ir nedaugelis žmonių sutinka atisdurti „kvailio“ vietoje, ypač, jei jie yra naujokai.

Jei norite tapti sėkmingu instruktoriumi, saugiausias kelias yra tas, kuris žinomas. Dauguma kvalifikuotų instruktorių neturi nieko daugiau pasiūlyti be savo metodo, kuris dažniausiai palieka šunį tokioj pačioj blogoj situacijoj, kaip ir visus paskutinius 30 metų.

Taip, tokie žmonės laimi. Jei laimėjimas yra jums pagrindinis dalykas, tuomet yra prasmės imtis to, kas įrodyta, kad veikia. Bet kai gerbiami instruktoriai pareiškia, kad progresinis metodas yra “neįmanomas”, jūs tiesiog nedrįstate imtis naujovės ir nukreipiate šunų sportą netinkama linkme.

Ar negeriau būtų sakyti “mano patirtis rodo, kad pozityvus dresūros metodas neveikia”?

Tokia frazė atveria erdvę dialogui ir galimybei, kad jums gali būti pateikti įrodymai, dėl kurių, su laiku, jūs galite pakeisti savo požiūrį ir pabandyti kažką naujo.

Jei šių dienų pasaulis būtų aprašytas prieš trisdešimt metų, būtų sunku patikėti. Neįtikėtina informacija, kuri yra dabar žinoma ir tikra, anuomet būtų tiesiog neįmanoma. Video telefonai, kompiuteriai, internetas anuomet būtų sukėlę juoką. Prieš trisdešimt metų vargiai ar kas būtų patikėjęs, kad atletai pasieks naujus rekordus, kurie buvo laikomi fiziškai neįmanomi, mokslas nuves mus į ląstelių ir DNR vidų, į pačią žmonijos širdį. Didysis mokslas buvo tyrimų mėgintuvėlis, o ne klonuota avelė Doli.

Seniau, jei kas pasakytų, kad šunų dresūrai galima naudoti skanėstus ir plastikinį žaisliuką, vadinamą klikeriu, kurie gali padėti ir kad vietoje elgsenos sukūrimo galima palaukti tos elgsenos ir ją įvardinti, būtų galima pasijuokti dėl laiko švaistymo ir visos šios “kvailystės”.

Jei toks požiūris išreiškiamas vaiko ar paauglio, tai yra tik liūdna, nes jo visvien niekas rimtai neklauso. Tačiau, kai šis požiūris palaikomas gerai žinomų, puikiai patyrusių instruktorių, tai jau yra tikras pavojus, keliantis susirūpinimą.

Šių dienų pasaulis buvo NEĮMANOMAS vos prieš trisdešimt metų. Tai buvo už suvokimo ribų. Tačiau šiandien tai yra čia, ne tik įmanoma, bet realybė. Taigi, jei neįmanoma gali tapti realybe, argi ne geriau pamėginti išvengti absoliučių nuosprendžių tiek savo mintyse, tiek ir kalbose? Yra daugybė vietų, kur galima kelti kliūtis ir ginčytis, kad kažkas yra neįmanoma. Žodžiai, išeinantys iš mūsų lūpų, įrėmina realybę mūsų mintyse. Jei užversite naujas galimybes savo mintyse, jos nenutiks jums.

Sunku nuspėti, kur jus gali nuvesti pasikeitęs požiūris, taip pat, kaip ir sunku buvo nuspėti, kad avelė Doli yra įmanoma. Tačiau galimybės teigia, kad šunų ir žmonių tarpusavio santykiai gali būti daug gilesni nei tradicinė ir ankstesnė patirtis mums leidžia patikėti.

Keičiant dresavimo metodą į pozityvų, reikėtų iš esmės pakeisti ir visą filosofiją bei pažvelgti į šunį kaip į partnerį, o ne į objektą. Įdomu, ką mes galvosime ir darysime šioje srityje po penkerių metų. Juk mes vos pradėjome atskleisti begales galimybių. Dar yra labai daug ko mokytis.

Dresavimas – tai kelionė, o ne kelionės tikslas. Jei jūs manote, kad jūs jau atvykote, jūs jau daug ką praradote.

 

Autorė Denise Fenzi

Vertė Žana Vaičaitienė

Komentarai