Kiekvienas turime savų ritualų, kurie mums palengvina darbo ar mokymosi procesą namuose: mėgstama muzika, kavos puodelis, foninis televizoriaus ar radijo imtuvo garsas ir taip toliau. Tiesa, vienas dalykas, ties kuriuo dauguma mūsų galime sutikti yra tai, jog dirbdami ir mokydamiesi itin vertiname ramią aplinką, kurioje esame netrukdomi nepageidaujamų trikdžių. Tačiau ar dažnai apie tai pagalvojame, kalbant apie mūsų augintinių mokymosi procesą? Mūsų namai yra augintinių mokymosi, kūrybos ir ugdymosi erdvė, todėl užsiimdami su savo šunimis namuose šiai aplinkai turėtume skirti ne mažiau dėmesio, nei patys besiruošdami savo asmeniniams darbams. Tik tokiu būdu pasieksime maksimalius norimus rezultatus ir sukursime pozityvią aplinką. Štai keli patarimai, kaip sukurti atitinkamą aplinką augintinio mokymuisi namuose:
Tyla ir ramybė
Savaime suprantama, jog tyla ir ramybė yra neatsiejama efektyvaus mokymosi dalis. Svarbu, jog mokymuisi išsirinktumėte laiką, kai vaikai namuose nelakstys ir nekels triukšmo, o kitiems šeimos nariams nereikės jūsų dėmesio ar pagalbos. Pasirūpinkite, jog fone blaškančių garsų nekeltų televizorius, radijas ar kiti išoriniai dirgikliai. Jei gyvenate su jautresniu augintiniu, pasirūpinkite ir ne tokiais akivaizdžiais triukšmą keliančiais namų aplinkos daiktais: indaplovė, mikrobangų krosnelė, skalbimo mašina ir kt. Net ir tokie smulkūs dalykai kai kuriems šunims gali smarkiai trukdyti susikaupti, ypač jei augintinis dažnai jaučia nerimą, yra jautrus garsams ar jį tiesiog lengva išblaškyti.
Atitinkamas apšvietimas
Vietoj ryškios ir į vieną tašką susikoncentravusios šviesos rekomenduojama vidutinio ryškumo, natūrali šviesa, apimanti visą erdvę. Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį į šešėlius, jei treniruojatės kambaryje, kuris gauna stiprius tiesioginius saulės spindulius – susidarę šešėliai gali blaškyti augintinį.
Patogus pagrindas
Svarbu apsvarstyti, ant kokio paviršiaus vyksta mokymasis. Kaip ir mes, žmonės, dirbdami mėgstame sėdėti savo patogioje kėdėje ar krėsle, taip ir mūsų šunys vertina patogią vietelę mokymuisi. Jei vieta nepatogi, tai taip pat gali trukdyti susikaupti ar fiziškai atlikti reikiamas užduotis. Šiais laikais namuose dažniausiai sutinkama danga yra laminatas arba medinės grindys, tačiau nei vienas iš šių variantų nėra išskirtinai geras renkantis vietą pamokoms. Ant šių medžiagų šunims lengviau paslysti ir sunkiau “sukibti“ su paviršiumi. Atkreipkite dėmesį, ar vykdant skirtingas komandas šuo lengvai išlaiko pusiausvyrą ir neslysta. Kartais tokie maži dalykai gali privesti prie nesusipratimų ir neaiškumo, kodėl augintinis neklauso, ko iš jo reikalaujam, kai tuo tarpu jis tiesiog negali vykdyti prašomų komandų dėl netinkamų sąlygų. Tinkamo paviršiaus pasirinkimas taip pat gali priklausyti nuo kitų faktorių. Pavyzdžiui, smulkesnio, kaulėtesnio sudėjimo, turintys mažiau kailio šunys bus mažiau linkę gulėti ant šaltų grindų. Aukščiau minėtas grindinys taip pat gali sukelti sunkumų vyresnio amžiaus augintiniams, ypatingai turintiems mobilumo problemų ar sergantiems artritu. Žinoma, kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau rekomenduojama išbandyti patiestą kilimėlį bent jau toje vietoje, kurioje yra vykdomos treniruotės, o jei yra galimybė – visame kambaryje.
Namų išplanavimas
Ne visada pagalvojame apie tai, jog net mūsų gyvenamosios vietos išplanavimas ar turimi daiktai gali prisidėti prie mokymosi proceso. Jei namuose turite siaurą koridorių, jį galite išnaudoti mokant komandos “pas mane“. Galite žaisti slėpynes įvairiuose namų kampeliuose. Didelė dalis šunų su malonumu ieškos paslėptų skanėstų, žaislų, ar net žmonių. Jei turite nedidelį stalą ar taburetę, skanėsto pagalba galite paskatinti šunį sekti nurodymus eiti aplink jų kojas.
Nepaverskite mokymosi prievole
Daugumai iš mūsų sunkiausia mokymosi dalis yra tam atrasti laisvo laiko – rodos, taip sunku įtemptoje dienotvarkėje atrasti laiko tokiems dalykams. Tačiau treniruotės neturi virsti prievole, kuomet kasdien privalote dirbti bent po pusvalandį ar daugiau. Vietoje to, vienur ar kitur dienos eigoje atraskite penkias laisvas minutes, kurias panaudosite darbui su augintiniu. Arba mokymosi programą galite integruoti į žaidimus ar pasivaikščiojimus. Naujai bandomas išmokti dalykas neduos norimų vaisių, jei tą darysite versdami save, keldami stresą ir neigiamas emocijas.
Būkite lankstūs
Galbūt esate vieno, ar kelių šunų šeimininkas, o galbūt patyręs treneris – bet kuriuo atveju jau žinote, jog nėra universalių taisyklių, kurios būtų tinkamos visiems šunims. Kiekvienas šuo yra toks vienintelis ir nepakartojamas, kiekvienas iš jų apdovanotas skirtingu charakteriu. Mokymasis gali prasidėti nuo paprastų komandų, tokių kaip “sėdėt“ ar “ateik“, ir iš pradžių jums gali puikiai sektis, tačiau po kurio laiko sėkmė gali pradėti dingti (o galbūt sunkiai sekėsi jau nuo pat pradžių). Tokiu atveju svarbu būti lanksčiam ir suprasti, kas jūsų augintiniui veikia, o kas – neveikia. Pamąstykite, kodėl tam tikri būdai neveikia, ir pritaikykite atitinkamus pakeitimus. Galbūt naudojate tinkamus mokymo metodus, tačiau jie neveikia dėl daugybės aukščiau išvardintų priežasčių, o galbūt ir pats metodas nėra tinkamas. Svarbu suprasti, jog nėra vienos tiesos ir vieno teisingo būdo – kas tinka vienam šuniui, gali visiškai netikti kitam.
Sustokite, kol dar esate priekyje
Be jokios abejonės, treniruotės atneša daugybę gerų emocijų, suartina šeimininką ir augintinį, tačiau kartais taip pat gali įnešti ir žiupsnelį nusivylimo ir susierzinimo. Vieną dieną galite jaustis tarsi sparčiai šuoliuodamas link tobulybės, o kitą dieną galite jaustis įstrigę toje pačioje vietoje, ar net tarsi judėdami atgal. Pastaruoju atveju yra itin svarbu nereikšti didelio susierzinimo, nes taip galite lengvai pakenkti savo ir augintino santykiams, jo motyvacijai. Demonstruokite džiaugsmą ir taip padrąsinkite savo keturkojį draugą!
Ar atsimenate, kaip per pamokas mokykloje dažnai jausdavotės mieguisti, o mintys skraidydavo kažkur visai kitur? Jūsų augintinis taip pat gali išsiblaškyti ir mintimis būti jam įdomesnėje vietoje, jei mokymosi jam nepaversite įdomiu užsiėmimu. Jei turite ypatingai energingą, lengvai išsiblaškantį šunį, jums gali padėti tylus, švelnus bei lėtas bendravimas. Kaip jau buvo minėta aukščiau, nepamirškite išbandyti skirtingų prieigų!
Ir paskutinis, itin svarbus patarimas – mokėkite laiku sustoti. Mes esame įpratę dirbti tiek, kiek reikia, ir dar šiek tiek daugiau. Spaudžiame save ar aplinkinius, kad pasiektume rezultatus kuo greičiau, tokia ta mūsų prigimtis. Tačiau jei perspausite, rizikuojate iššaukti nuobodulį, didelį susierzinimą, ar net žengsite žingsnį atgal ten, kur jau buvote patobulėję. Todėl raktas į sėkmę ir yra sustoti, kol esate priekyje, net jei mokymasis truko vos kelias minutes. Geros ir su dideliu noru atidirbtos kelios minutės bus naudingesnės, nei per prievartą atkentėtas pusvalandis.
Šnekant iš asmeninės patirties, geriausios ir įsimintiniausios dresūros pamokos buvo tos, kuriose buvo linksma, aplinka buvo jauki ir pozityvi, o mokytojas buvo malonus, padrąsinantis ir motyvuojantis, Jei tikimės, jog mūsų šunys išmoks to, ko norime juos išmokyti, turime suteikti jiems galimybę dirbti pozityvioje aplinkoje ir išnaudoti visus geruosius resursus.
Autorė: Anna Francesca Bradley
Vertė: Agnė Tamašauskaitė