Rotveileris, foto. D. Richardson

Rotveileris, foto. D. Richardson

Šiandien spausdiname JAV trenerės ir rotveilerių veisėjos Dianos Richardson (Diane Richardson) straipsnio vertimą į lietuvių kalbą aktualia tema – kaip užauginti rotveilerio šuniuką – šeimos draugą. Džiaugiamės šiam darbui gavę autorės sutikimą. Šioje straipsnio dalyje sužinosime keletą patarimų, kaip auklėti, mokyti jauną šuniuką, kokios problemos dažniausiai iškyla ir kaip jas reikėtų spręsti.

Dresavimas / mokymas / treniruotės. Šie žodiai turi kur kas gilesnę prasmę nei Jūs manote. Taip, tai reiškia mokymą absoliučiai įprastų dalykų: pasivaikščiojimo netempiant pavadėlio, eiti, sėdėti, gulti, stovėti, palikti daiktą, atiduoti daiktą, apsižvalgyti, gulėti ant šono arba stovėti atliekant apžiūrą arba patikrą nuo erkių, vengti „maisto kaulijimo“ ir išmokti visą eilę kitų šeimos šuniui privalomų komandų bei elgsenos taisyklių. Šie žodžiai taip pat reiškia manierų ir atitinkamos laikysenos suformavimą.

Nuo pirmos dienos pradėkite mokinti šuniuką slopinti kandimo žmogui poreikį. Taip šuo išmoksta valdyti žandikaulių slėgį. Sukandimo sulaikymo mokymai pradedami pirmiausiai sukandimo intensyvumo/stiprumo sumažinimu, išmokant valdyti žandikaulius ir pamažu įteigiant supratimą, kad žmogus gležnas (taip, tai iš tiesų tai kiek melaginga, bet šuniukas turi prie to priprasti). VĖLIAU, kai pirmasis etapas bus patikimai užbaigtas, galima dirbti su kandimų dažniu. Nekąsti šeimininkui išmokytas šuo sumažins arba padės pilnai išvengti atsitiktinių sužalojimų ir skaudžių sugriebimų/apžiojimų/įgnybimų. Priešingai paplitusiai nuomonei, mokymas nekąsti žmogui neišmoko šuns vengti žaidimų, kuriuose reikalingas sukandimas: tokių kaip vilkimas arba medžioklinio šuns sporto, kadangi šie ŽAIDIMAI skirti šunims, iš anksto apmokytiems taisyklių, kad NEGALIMA prakąsti odos. Tai vis dėl to neatima šuniui drąsos atremti agresyvų užpuoliką.

Kiti svarbūs dresavimo elementai yra „Kūno priežiūra“ (įskaitant snukutį/kojas/nasrus, vedžiojimą su antkakliu), mokinimas nebijoti triukšmo (plaukų džiovintuvo, dulkių siurblio, puodų ir keptuvių, televizijos transliacijų ir kt.), aplinkos (kai šuniukas jaučiasi saugus kelionėje pėsčiomis miške, pasivaikščiojimuose mieste ir kt.), priežiūros veiksmai (šukavimas šepečiu, nagų kirpimas), kelionė automobilyje, veterinarijos gydytojo vizitai (kassavaitinis svėrimas patikrinimui yra labai svarbus pozityvios nuostatos suformavimui). Išmokykite šuniuką žiūrėti į Jūsų veidą, kai ištariate jo vardą, pateikite pozityvia nuostata tai, ką Jūs norite išmokyti, kad šuniukas vertintų geranoriškai kaip suaugęs (pravažiuojančius pro šalį automobilius, naminius gyvulius, kates ir kt.).

DIDYSIS trejetas: namų niokojimas, kramtymas ir vagystės. VISOS trys elgsenos turi vieną bendrą faktorių. Kuo šuniukas turės daugiau palankių galimybių padaryti netinkamą veiksmą, tuo sunkiau bus jį nuo to atpratinti. Jums būtina žinoti, kad šeima privalo laikytis VIENINGŲ nuostatų ir NIEKADA nesuteikti šuniukui galimybės padaryti tokių klaidų. Šiuose dalykuose būtinai reikalinga PRIEŽIŪRA. Jei nėra 100 % galimybės kontroliuoti šuniuko elgseną, jį būtina uždaryti į narvelį ar aptvarą.

Išveskite šuniuką į lauką  daug kartų per dieną (atminkite, kad tai – momentai prieš uždarant į aptvarą arba išleidžiant iš aptvaro, po šėrimo, girdymo, miego ir žaidimų, po šių veiksmų reikia ir pabūti lauke). NEPALIKITE šuniuko kieme savarankiškai veiklai. Kažkas turi būtinai jį lydėti prižiūrėdamas, kad šuniukas nubėgtų pasilengvinimui, nesivaikytų paukščių, neragautų grybų ir purvo. Pasivaikščiojimas su tikslu išsiturtinti gali būti atliekamas vedžiojant šuniuką už pavadėlio. Užtikrinkite, kad šuniukas nebūtų paliekamas aptvare ilgiau nei jis gali ištverti, kadangi tada iš tikrųjų mokinsite jį tuštintis aptvare. Kiekvienas šuniukas “išlaiko” skirtingai (panašiai kaip vaikai) : 8 savaičių amžiaus būtybė gali išlaikyti kelias valandas, tuo tarpu 6 mėnesių amžiaus būtybė negali iškęsti ilgiau nei 4 valandų be išsituštinimo.

Šuniukai, kurie per dažnai šlapinasi, turi būti patikrinti dėl galimos šlapimo trakto infekcijos, ypač kalytės, kadangi ši problema dažniausiai pasireiškia joms ir kartais jas būna sudėtinga diagnozuoti. Normaliai šuniuko išmetimas viršija įsisavinamą ėdalą. Tai galima sumažinti šeriant tik geros kokybės pašarais, turinčiais mažiau grūdų ir užpildų.

Kramtymas yra prigimtinė jauno šuniuko veikla. Panašiai kaip besikalančiais dantimis kramto kūdikiai. Be to, kaip vaikai tyrinėja aplinką rankomis, taip šuniukai tai atlieka snukučiu. Pagrindinė taisyklė: jei šuniukas nugriebė kramtyti ką nors netinkamo, tai visada yra žmogaus klaida. Priežiūra, daiktų pritvirtinimas aukščiau/atitraukimas , vaikų kambario apsaugojimas nuo šuniuko, nukreipimas į tinkamus daiktus, atitinkamos intelektinės ir fizinės treniruotės sumažina arba panaikina neleistiną kramtymą!

Vagystė, nepriklausomai nuo to ar tai būtų atliekos, ar maistas iš bufeto, tai – įprotis, kurio realiai galima išvengti, laikantis paprastos taisyklės: nepalikti nieko pasiekiamo ir nepalikti neprižiūrimų patiekalų. Šuniukai, išaugę be jokio polinkio vogti, tampa šunimis nežinančiais, ką jie gali! Bet koks bufeto, stalo arba šiukšliadėžės uostymas juos tiesiog nuvilia ir šuniukas atsitraukia.

Dvi kitos svarbios komandos šeimyniniam šuniui realiame pasaulyje – „palik“ ir „atiduok“. To patogu mokyti jaunus šuniukus, bet visiškai neveiksnu, kad tokie daiktai kaip lėlės Barbės, sodinukai, akmenys kieme ar kitokie netinkami daiktai dažnai pasitaiko netoli šunelio snukučio.

Savininkiškumas – normalus jauno Rotveilerio šuniuko bruožas. Norint išvengti galimo susipriešinimo dėl netinkamų šuniuko įpročių, būtina į jo aptvarą įdėti visus jam vertingus daiktus ir palikti ten jį vieną. Jo atžvilgiu vertingi daiktai yra tai, kas skatina jo nuosavybės pojūtį, bet paprastai maistinės kilmės. DAIKTAS, sukeliantis nuosavybės pojūčio reakciją, gali būti tinkamas pilnai sunaikinti (kaulai, kanopos, kas nors iš kramtomų valgių ir kt., arba, kaip aš sakau, „bet kas“, kas gali būti naudojama ar jau „realiai“ naudojama kaip nusikaltėlio imitacija), tuo daiktu taipp pat pat gali būti ir aptvaro elementai. Tai Jūsų pasirinkimas, bet privalote išmokyti savo vaikus, kad jie nesiartinti prie šuniuko, kai šis ėda arba kramto tokius daiktus. Tai nėra šuniuko, kuris jaučiasi „Karaliumi“ mokymas, bet tai padeda jį išmokyti atsipalaiduoti ir būti RAMIU, turint šiuos daiktus, nesukeliant jokios įtampos ar gynybos pojūčio. Bet kuris šuniukas patekęs į Jūsų namus ir urzgiantis vien tik dėl to, kad Jūs esate viename kambaryje su jo ėdalo dubenėliu, GREITAI tampa šunimi, pro kurį jam ėdant galima ramiai praeiti arba stovėti netoliese. Tie patys šuniukai, turintys savo ėdalo ir kitokį gynybos pojūtį, auklėtas „seno stiliaus“ šiurkščia elgsena arba gavęs maistą tik iš rankų, jei Jūs nepakeisite ugdymo metodo, gali išsiugdyti dar STIPRESNĮ gynybos pojūtį (atsakomosios ugnies metodas), kadangi jam susidarys įspūdis, kad Jūs norite „pagrobti jo ėdalą“. Taip pat apmokykite savo šuniuką mainų, pavaišindami mainais už jo daiktą, paskui grąžinkite jam daiktą atgal. Tokiu būdu Jūs pasiruošite avariniams netinkamų daiktų grąžinimo atvejams, kai nesuveikia komanda „mesk“. Puiki knyga, kurioje išnagrinėtas šunų nuosavybės pojūtis yra Jean Donaldson „Mine“ („Mano“).

Koks tas šuo, kuris visus myli ? Mano nuomone – tai Rotveileris, bet šiuolaikinėje socialinėje aplinkoje šeimos dažniausiai nori turėti draugiško šunelio. Aš nekalbu apie pasaulyje itin įprastus ir visus mylinčius Auksaspalvius Retriverius. Retriverio elgsenos neįprastos Rotveileriui. Aš kalbu apie šunis, kuriuos visuomenė vertina kaip draugiškus arba bent jau kaip nepavojingus, kai jie būna lauke arba greta su Jumis.

Kitą savaitę – paskutinė straipsnio apie jauno rotveilerio auginimą dalis.

Autorė: Diane Richardson.