Kartas nuo karto tenka staigiai imtis veiksmų, norint išvengti galimų sužeidimų šunims ar žmonėms, kai šunys susipeša ar, tiesiogine to žodžio prasme, susipjauna. Kitaip nei dresavimo pamokose, čia galimas ir šiurkštesnis elgesys su šunimi. Pavyzdžiui, norėdami savo vaiką patraukti iš atvažiuojančio automobilio kelio Jūs jį stipriai pastumtumėte į šoną, nors įprastai to nedarote net bausdami vaiką.

Truputis prevencijos gelbsti nuo ilgo gydymo

Pagrindinė šunų peštynių prevencijos dalis – šunų kūno kalbos, o ypač – streso signalų žinojimas. Svarbu nepamiršti, kad normali šunų kalba pilna niurzgimų, urzgimų ir agresyvių pasirodymų. Dauguma jų – ritualiniai ir greit pasibaigiantys, sukurti imituoti peštynėms, vietoj to, kad jas pradėtų.

Kartais pravartu leisti šunims grubiai išsiaiškinti savo skirtumus, kol tai trunka trumpai ir kol nei vienas iš šunų neprovokuoja didesnių peštynių. Yra labai didelė tikimybė, kad net nespėsite nuspręsti, koks tai susirėmimas, nes jis bus pasibaigęs taip greitai, kad net nespėsite atsistoti nuo kėdės.

Taip pat svarbu žinoti, kaip šunų susipažinimą padaryti kuo saugesniu. Stenkitės neįtempti pavadėlių, įsitikinkite, kad šunys susipažįsta neutralioje teritorijoje (ne vieno ar kito šuns namų kieme, ar pan.). Taip pat visada paranku turėti priemones padedančias išskirti šunis, net jei nemanote, kad naujai susipažinę augintiniai susipjaus.

Svarbu gerai įvertinti ir atrinkti šunis, galinčius be pavadėlio bendrauti su kitais šunimis parke, dresūros pamokose ar entuziastų susitikimuose.

Klausimai, kuriuos reikėtų klausti atrenkant:

Ar jūsų šuo be pavadėlio žaidė su kitai šunimis būdamas 8-16 savaičių amžiaus?

  • Jei taip, ar jūsų šuo toliau gražiai žaidžia su nepažįstamais šunimis?
  • Ar jūsų šuo, būdamas vyresnis nei 4-5 mėnesių amžiaus yra įkandęs ar grybštelėjęs šuns ar žmogaus odą?
  • Ką daro jūsų šuo, jei kitas šuo nori jo žaislo ar prieina prie jūsų pasisveikinti?

Svarbu būti vietoje, kur, nelaimės atveju, vieną iš šunų galima būtų greitai izoliuoti, prisirišti ar kitaip sudrausminti.

 Jei prasideda peštynės…

Jei vis dėlto prasideda peštynės ir bijote, kad jos gali pervirsti į visišką pilną kovą (arba tai jau įvyko), yra keli įsikišimo būdai, kuriuos galite pabandyti. Jei šunys vienas kito nežaloja, naudokite patį  švelniausią metodą. Jei jau pralietas kraujas darykite viską, ką turite daryti, kad išskirtumėte šunis, bet nepamirškite atsižvelgti į savo ir aplinkinių saugumą.

Visada turėtumėte stengtis padaryti kuo mažiau žalos, tuo pačiu užtikrindami saugumą ir išvengdami sužeidimų. Taipogi, nepamirškite, kad visi šunys yra skirtingi. Kai kurios mūsų siūlomos strategijos vienus šunis gali įaudrinti dar labiau, taigi visada turėkite „planą B“.

Pirminės priemonės, kurių galite imtis prasidėjus šunų peštynėms:

Viena puiki idėja, jei susipažinimas vyksta namuose, greitai išbėgti į laiptinę ir paskambinti durų skambučiu – šunys dažniausiai taip susidomės kas atvyko aplankyti, kad iškart nustos peštis.

  • Užmeskite ant jų antklodę ar pledą. Kai kurie šunys išsiskirs vien nuo to. Jei tai nepadės, šunys turės bent kiek didesnę apsaugą nuo vienas kito aštrių dantų kol jūs bandysite kitą metodą.
  • Vanduo – jei aplink nėra vandens žarnos, turėkite su savimi buteliuką vandens.
  • Garsas – daug šunų išsiskirs jei sukelsite kokį nors šurmulį. Kas tai bebūtų – ar skardinė su akmenukais viduje, ar pora metalinių puodelių, kartais veikia net ant žemės numesta sulankstoma kėdė, su kuria taip pat galima ir atskirti šunis, kišant ją tarp gyvūnų.

Griežtesni vieksmai

Ne visus šunis išskirsite vien vandeniu – todėl pravartu turėti purkštuką su vandeniu ir citrinų sultimis, ypač jei vienas iš besipešančių šunų yra labradoras, ar kitos vandenį mėgstančios veislės atstovas.

 

  • Griebimas už kojų. Šis veiksmas turi būti suderintas iš anksto, kadangi jam atlikti dažniausiai reikalingi du žmonės. Tuo pačiu metu abu žmonės griebia šunų galines kojas virš kelio girnelių ir traukia šunis į dešinę, kad šunų nasrai atitoltų vieni nuo kitų, o šunys būtų „karučio“ pozicijoje. Taip jiems bus sunkiau atsisukti ir įkąsti juos laikantiems žmonėms. Šunį, esantį arčiau aikštelės vartų ar kambario durų, išveskite iš kambario, kad konfliktas neprasidėtų iš naujo. Tai labai dvipusiškas metodas – jis dažnai veikia su mažesnių veislių šunimis, bet jei panaudosite jį su didesniais, galingesniais šunimis, galite būti sunkiai sužeisti. Agresijos nukreipimas visada galimas daiktas – nepamirškite, kad šunys gali sužeisti ir Jus! Šis būdas taip pat netinkamas, jei šuo jau įkando kitam šuniui ir kai susirakina žandikaulis.
  • „Išskyrimo lazda“ yra įrankis, kurį kovinių šunų šeimininkai naudoja norėdami atlaisvinti šuns sukandimą. Tai labai efektyvi technika, bet išskyrimo lazdų laikymas yra neteisėtas, nes jas dažniausiai turi žmonės, kuria verčia savo šunis kovoti. Taigi, ką reikėtų daryti smurto nenaudojančiam šeimininkui? Visada galima nusipirkti kietesnio plastiko ar medžio lazdą, ūkinių prekių parduotuvėse (senukai, ermitažas ir pan.). Tai bus paskutinė išeitis norint išskirti šunis, kai daugiau niekas neveikia. Šiuo atveju vieną šunį pririštumėte pasaitėliu, kitą pasigautumėte už pavadėlio, juos atskirtumėte per saugų atstumą ir tik tada kištumėte lazdą į šuns nasrus ir ją lenktumėte. Kaip naudoti išskyrimo lazdą galite sužinoti internete.

PASTABA

Tokios ekstremalios priemonės, kaip vanduo su citrinų sultimis ar išskyrimo lazda, turėtų būti naudojamos tik rimtų peštynių atveju. Šie metodai neturėtų būti taikomi kontroliuojamoje aplinkoje.

Straipsnio autoriai –  Pet Professional Guild (PPG)