Kai mes dresuojame šunį naudodami skaniukus, viliojimą arba formavimą, t.y. nenaudodami tiesioginio fizinio kontakto (paprastai šnekant „be rankų“), kurį dar galima vadinti modeliavimu, tokį dresavimo būdą vadiname teigiama motyvacija. Jis yra žymiai malonesnis šuniui ir šeimininkui, be to yra greitesnis ir lengvesnis. Modeliavimo pavyzdys gali būti šuns sodinimas spaudžiant nugaros galą arba mokinimas eiti greta nuolat koreguojant šuns judesį pavadžio truktelėjimais.

Pagrindinė modeliavimo problema (nekreipiant dėmesio į tai, kad fizinis poveikis gali būti nemalonus arba netgi skausmingas) yra ta, kad šuo gali pakankamai ilgai nesuprasti užduoties, kadangi atlieką veiksmą ne pats. Galima sakyti, šuo nemąsto. Teigiamai motyvuojant šuniui, jūs priverčiate jį galvoti, stengtis ir bandyti atlikti skirtingus veiksmus, kad gautų apdovanojimą. Dresūra tampa žaidimo forma ir dėl to yra nenuobodi bei veiksminga.

Kitas svarbus dalykas yra tas, kad teigiamai motyvuojant šunį atlikti komandą, ateityje šuo išlaiko teigiamas asociacijas su ja. Dėl to šuniui yra lengviau atlikti tą pati veiksmą tarp kitų šunų, vietose, kur yra daug žmonių ir kitų dirgiklių. Be to sumažėja vengimo tikimybė, kuri neretai pasireiškia, jeigu šuo buvo mokomas naudojant jėgą.

Žinoma, kad kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. T.y. jeigu jūs spaudžiate, šuo natūraliai pradeda priešintis. Su kai kuriais šunimis tas gali pareikalauti vis didesnio spaudimo, o toks mokymo būdas jau gali būti vadinamas bausme. Kai kurie šunys gali nesėst ar negult dėl kažkokių fizinių negalavimų arba tiesiog dėl per didelio jautrumo aplinkai. Spaudimo naudojimas tokiam gyvūnui yra tiesiog neleidžiamas, nes gali sukelti didesnes problemas, nepasitikėjimą arba netgi norą gintis.

Iš Jean Donaldson knygos „From The Culture Clash: A Revolutionary New Way to Understanding the Relationship Between Humans and Domestic Dogs“:

Šuns spaudimas į sėdimą arba gulimą poziciją, smaugimas verčiant eiti greta, pavadžio truktelėjimai mokant priėjimo – yra ne tik smurtiniai veiksmai, bet jie paverčia šunį pasyvia dresūros auka, o ne aktyviu jos dalyviu, ir mokymas sulėtėja.
(Angl.: “Not only is it aversive to squish dogs into sits and downs, strangle them into heeling, and jerk them towards you with leashes to obtain approaches, the dog is made a passive victim of the training rather than an active participant, and so learning is slower.”)