Kiekvieną dieną šuns šeimininkai susiduria su įvairiomis gyvūno reakcijomis ir patys į jas reaguoja. Tam tikros reakcijos, tapusios įprastomis, sukuria žmogaus ir gyvūno santykių pamatą. Nors tokie santykiai iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasti, tačiau dažnai jų sėkmingumą nulemia žmogaus mokėjimas susišnekėti „šuns kalba“ – energijos, emocijų ir kūno kalba. Šunys klauso tų žmonių, kurie su jais „šnekasi“.
Į klausimą, kaip mes „šnekamės“ ir elgiamės su šunimis, galima atsakyti, savo elgesį „suskaidžius“ į bihevioristinį elgesio kvadrantą, kuris parodo žmogaus ir šuns santykių perspektyvą.
Susipažinkime su elgesio kvadrantu ir elgsenų pavyzdžiais, kai šuo mokomas sėdėti ir atbėgti (komandų „sėdėt“ ir „pas mane“).
Lentelė Nr. 1. Elgesio kvadrantas [1].
| Mokinant sėdėti | Mokinant atbėgti | |
| Teigiamas skatinimas R+ | Šuo atsisėda (pagal komandą, šeipingo būdu ar be komandos). Treneris šuniui duoda skanėstą. | Šuo atbėga pas trenerį (su ar be komandos). Treneris šuniui duoda skanėstą. |
| Teigiamas skatinimas su įvykio žymekliu | Šuo atsisėda (su ar be komandos). Kai tik šuns užpakalis paliečia žemę, treneris paspaudžia klikerį. Treneris šuniui duoda skanėstą. | Treneris duoda komandą atbėgti. Kai tik šuo atsisuka į šeimininką, šeimininkas paspaudžia klikerį. Kai šuo atbėga, gauna skanėstą. |
| Viliojimas (neoperantinis) | Treneris ištraukia skanėstą ir iškelia virš šuns galvos. Šuo, stengdamasis pasiekti kąsnį, atsisėda. Atsisėdus treneris duoda šuniui skanėstą. | Šuo bėga ar vejasi katiną. Treneris, paėmęs skanėstą, surinka: „Žiūrėk, Lese!“ Šuo sugrįžta ir gauna skanėstą (galite tikėtis…). |
| Neigiama bausmė P- | Treneris liepia šuniui sėsti, tačiau šuo lieka stovėti. Treneris išeina iš kambario su skanėstu rankoje. Šuo praranda galimybę būti paskatintas. | Treneris liepia šuniui atbėgti pas jį. Šuo vis dar vejasi katę. Treneris sugauna šunį ir pašalina iš esamos situacijos, atimdamas šuniui galimybę bėgti ir vytis katę. |
| Neigiamas paskatinimas arba Teigiama bausmė R-/P+ | Treneris liepia šuniui sėsti. Jei šuo greitai nepaklūsta, treneris aštriai kerta pavadėliu į viršų. Smaugiantis ar dygliuotas antkaklis priverčia šunį pasijusti nepatogiai. Į viršų kelianti jėga ir antkaklio poveikis šunį priverčia atsisėsti. Kai šuo atsisėda, spaudimas atslūgsta. | Šuo bėga, vydamasis katę. Treneris liepia atbėgti. Jei šuo nepaklūsta, treneris užlipa ant ilgo pavadžio arba jį paima į rankas. Šuo patiria aštrų tempimą ir skausmą, atsisuka ir pradeda eiti trenerio link, ir spaudimas kakle sumažėja. Atėjęs šuo gauna skanėstą. |
| Fizinis modeliavimas (neoperantinis) | Treneris paspaudžia šuns dubenį žemyn. Šuo, veikiamas jėgos, atsisėda. Treneris pagiria ir duoda šuniui skanėstą. | Šuo vejasi katę. Treneris pradeda lengvai traukti šunį su ilgu pavadžiu, sakydamas: „Pas mane!“ Kai šuo ateina, gauna skanėstą. |
Kokioje kvadranto pusėje esate Jūs? Gal dabar paprasčiau tapo suprasti savo kasdienius veiksmus? Juk kiekvieną dieną skatinate arba baudžiate šunį, modeliuojate jo elgesį fiziškai arba viliodami maistu ir tikėdamiesi, jog jį mokote.
Pradėję analizuoti savo elgesį ir tai, kaip Jūs bendraujate su šunimi, nesuskubkite gąsdintis pavadinimų „bausmė“ ar „fizinis“ ir nedarykite skubotų išvadų. Jūsų bendravimas su šunimi yra unikalus, todėl toks, kokį jį susikūrėte, greičiausiai, ir yra toks, koks reikalingas. Tačiau nepamirškite, jog šalia griežtų bausmių yra švelnesnių jų alternatyvų. Juk sodinant labai savimi pasitikintį šunį, kartais gali prireikti ir švelnaus dubens paspaudimo.
Literatūra:
1. Catherine Toft. “Examples — applying operant training”. http://www.r-plusdogtraining.info
Nuotrauka: http://www.flickr.com/photos/brokenlens/