Šunų dresūros pasaulyje nuolatos vyksta smarkūs debatai, kuris dresūros metodas geresnis: tradicinis, dominavimu ir bausmėmis grįstas, ar pozityviu skatinimu grindžiama dresūra.
Dažniausiai pasitaikantys šunų dresūros mitai:
- Yra daugiau nei vienas šuns dresūros būdas.
- Pozityvios dresūros metodai netinkami agresyviems šunims.
- Šunys gerbia tik lyderius, kurie įrodo savo dominavimą.
- Pozityvios dresūros metodus taikantys treneriai nevertina / netiki disciplina.
- Šuns dresavimas su maistu iš esmės yra papirkinėjimas.
- Pozityvios dresūros metodai nustoja veikti, kai nustoji duoti skanėstus.
- Agresyvūs šunys bando dominuoti.
- Šunys yra gaujos gyvūnai (kaip ir vilkai), todėl žūtbūt siekia tapti “alfa” gaujos nariais arba viršesniais už šeimininkus.
- Dominavimu grįsta dresūra yra saugesnė, nes suveikia greičiau.
- Pozityvi dresūra visada yra lėta dresūra.
- Pozityvios dresūros ir dominavimu grįstos dresūros metodai yra vienodai efektyvūs.
- Pozityvius dresūros metodus taikantys treneriai su šunimis elgiasi kaip su žmonių vaikais.
- “Alfa vaidmuo” daro šunis ramiai nuolankius.
MITAS: Yra daugiau nei vienas šuns dresūros būdas.
FAKTAS: Į šį mitą sudėtinga atsakyti, kadangi teoriškai – tai tiesa. Šunis dresuoti galima pasitelkiant pozityvius metodus arba bauginant (yra daugybė skirtingų būdų ir metodų, kuriais taikomas vienas iš šių požiūrių). Esminis klausimas, kurį derėtų sau užduoti – tai kokiu žmogumi norėtum būti ir kokių santykių su savo šunimi norėtum? Bausmės suveikia, tačiau problemos nepašalina – jei baksnosi, tampysi pavadį, naudosi šoką, spardysi ar muši savo šunį, jis turbūt nustos daryti, ką daręs, tačiau šuo tavimi nebepasitikės ir, jei tęsi tokį elgesį su juo, gali kąsti. Jeigu nori emociškai stabilaus ir pasitikinčio šuns, kuris pasitiki tavimi ir nori būti su tavimi, pozityvūs dresūros metodai yra skirti tau.
Taigi, taip, yra skirtingų dresūros metodų, tačiau kol bausmėmis ir baime grindžiami dresūros metodai nėra draudžiami, dresūros metodo pasirinkimas yra šuns šeimininko pasirinkimas, lemsiantis santykių su šunimi pobūdį.
Tereikia užduoti sau paprastą klausimą: ar norime, kad šuo sektų mus, nes to nori, ar dėl to, kad bijo pasekmių, jei nuspręstų nesekti? Tik pozityviu skatinimu grįstų metodų naudojimas gali padėti sukurti ir palaikyti santykius su šunimi, kurie būtų grįsti abipusiu pasitikėjimu, pagarba ir meile, o ne skausmu ar baime.
MITAS: Pozityvios dresūros metodai netinkami agresyviems šunims.
FAKTAS: Pozityvios dresūros metodas kaip tik tokiais atvejais yra labiausiai veiksmingas. Naudojant šį metodą agresyviems šunims yra ne tik saugesnis pasirinkimas, bet ir žymiai efektyvesnis.
Pozityvi dresūra tinka ne tik mažų veislių šunims su menkomis paklusnumo problemomis – ji yra kol kas efektyviausias būdas gydyti ūmų nerimą ir agresyvius šunis. Viktorija, tiek savo laidoje „Aš ar šuo“ (It‘s me or the Dog), tiek savo privačioje praktikoje, bei kiti pozityvios dresūros treneriai iš viso pasaulio pastoviai reabilituoja didelių veislių, galingus šunis, kurie kenčia dėl ūmaus agresyvumo.
Užuot kovoję su agresyvumu naudojant agresiją (planas, kurios rezultatas galiausiai būna įkandimas), kvalifikuotas pozityvios dresūros treneris, nenaudodamas jėgos, gali iš tikro pakeisti kaip šuo jaučiasi visą likusį gyvenimą, o ne tik kaip šuo jaučiasi tam tikrą momentą.
Šunų agresiją reikia tvarkyti jautriai ir su užuojauta. Agresyvūs šunys patiria stiprų stresą ir šis stresas turi būti suvaldomas taip, kad šuo jaustųsi geriau būdamas su treneriu iki bus surasta agresyvumo priežastis ir imtasi ją šalinti. Vietoje to, kad būtų naudojam jėga ar bausmių metodas, šuo yra vedamas naudojant pozityvias technikas, kurios padeda šuniui jo suvokiama grėsmę ar potencialų kažkokio vertingo ištekliaus praradimą pamatyti kitų kampu. Su kai kuriais šunimis tai pasiekiama gan greitai, tačiau kitiems, tai gali užtrukti, todėl yra svarbu atskirai vertinti kiekvieną šunį ir situaciją
MITAS: Šunys gerbia tik lyderius, kurie įrodo savo dominavimą.
FAKTAS:
Na, šunims reikia mūsų lyderystės, tačiau visa dominavo idėja yra sudėtingas ir plačiai neteisingai suprantamas modelis, kuris beveik visada veda šunų savininkus žemyn neteisingu keliu, nes yra netinkamai pritaikomi šuns elgsenai.
Daugelis šunų, vietoje to, kad siektų tapti alfa, pagrindiniu šunimi ar lyderiu, paprasčiausiai nori saugumo ir dalykų, kurie bendrai verčia juos jaustis gerai. Jie supranta, kad žmonės ne šunys ir yra linkę teikti pirmenybę mūsų efektyviai, be jėgos ir bausmių, lyderystei. Priešingai, nei populiarus įsitikinimas, mums nereikia bandyti elgtis taip, kaip mūsų manymu turėtų elgtis alfa vilkas su savo gaujos nariais. Vietoje to, mums reikia suteikti pastovų, apdovanojimais grįstą mokymą, kurio pagalba šunys priimtų teisingus sprendimus – sprendimus, kuriuos mes norime, kad jie priimtų tam, kad gyventų sėkmingai mūsų keistam buitiniam pasaulyje. Taigi, nepaklūkite į mąstymo pinkles ir negalvokite kas – ar jūs ar jūsų šuo yra įgijęs pranašumą mūšyje dėl dominavimo. Vietoje to, koncentruokitės į bendros kalbos radimą, apdovanodami gerą elgseną, nukreipdami netinkamą elgseną ir įteikdami savo šuniui pasitikėjimą, kad jis galėtų sėkmingai prisitaikyti prie jūsų namų taisyklių.
MITAS: Pozityvios dresūros metodus taikantys treneriai nevertina / netiki disciplina.
FAKTAS: Pozityvus nereiškia liberalus.
Pozityvios dresūros treneriai laikosi disciplinos naudodami balso pertraukiklius, minutines pertraukėles, nepageidaujamos elgsenos ignoravimą arba atimdami daiktą, kurio šuo nori. Visa tai veda prie to, kad šuo pats priimtų tinkamus sprendimus, o ne vedamas baimės. Tokia disciplina vadinama „negatyvi bausmė“ – iš šuns atimama tai, kas jam yra svarbu, jūsų dėmesys, buvimas kartu ar mėgstamas žaislas. Šio termino nereikia sumaišyti su terminu „pozityvi bausmė“. Jame nors ir yra žodis „pozityvi“, tačiau šis terminas apibrėžia, kad dresuojant šunį reikia naudoti tai, kas šuniui nepatinka – korekcijos, fizinė jėga ar bauginimas.
Dominavimu paremta disciplina naudoja jėgą ir sunkias bausmes, tokias kaip alfa parvertimas ( kai šuo per prievarta paguldomas ant nugaros ir šono ir yra laikomas kol „pasiduos“), kandžiojimas (kai asmuo naudoja savo suglaustus pirštus taip, kad imituotų kito šuns kandimą ir tokiu būdu baksnoja į šuns šoną, mėgdžiodami kito šuns papeikimą), spustelėjimas pėda (kai asmuo naudoja savo pėdos šoną ar kulną spirdamas šuniui siekiant nutraukti nepageidaujamą elgseną), korimas (kai šuo pakeliamas už pavadžio taip, kad antkaklis pradėtų dusinti), ir šoko antkakliai, kurie šuniui netinkamai elgiantis paleidžia elektros iškrovą.
Kiekvienas gali priversti šunį elgtis deramai naudojant bausmių metodą, tačiau tam reikia ypatingai išmanyti šunų psichologiją, kad naudojant tokią discipliną nebūtų šuniui sukeliamas skausmas ir baimė, ko pasekoje šuo gali ir toliau kartoti nepageidaujamas elgsenas ir visai nepasitikėti žmogumi.
MITAS: Šuns dresavimas su maistu iš esmės yra papirkinėjimas. Šuo niekada neturi būti papirkinėjamas, kad ką nors padarytų, jis turi paklusti šeimininkui norėdamas jam įtikti.
FAKTAS:Tie, kurie sako, kad maistas yra papirkinėjimas nesupranta kokia galia turi treniravimas su maistu.
Maistas gali padėti šuniui susidoroti su baimėmis ir nerimu. Kai stresinėje situacijoje šuniui ir pasiūlomas skanėstas, maistos kvapas ir skonis apeina visus smegenų taškus ir nueina tiesiai prie smegenų emocinio centro. Vietoje to, kad jaustų baimę, smegenys pradeda koncentruotis į malonius jausmus, kuriuos sukelia maistas, ir skirti mažiau dėmesio blogiems pojūčiams. Maistas yra nesuderinamas su baime, todėl yra puiki priemonė prieš šuns baimes, nerimą ir stresą.
Pozityvi dresūra dar nereiškia, kad išvien yra naudojami skanėstai. Rekomenduojame žmonėms naudoti bet ką, kas motyvuoja šunį. Tai gali būti pagyrimas, žaidimai, žaislai arba netgi pasivaikščiojimas ar pilvuko glostymas.
Apdovanojimas, kuris motyvuoja šunį mokytis yra puikus būdas dresuoti, nes tuomet mokymasis daro šuni pasitiknčiu savimi, o taip pat ir padeda sustiprinti ryšį tarp gyvūno ir žmogaus. Tai nėra papirkinėjimas.
Straipsnis verstas iš positively.com .