Moksliniai tyrimai parodė, jog netinkamas šunų elgsenos interpretavimas gali ne tik nepakeisti gyvūno elgesio, bet ir jį pabloginti. Tyrinėjimai pateikė stiprų kontraargumentą: agresyvūs šunys NEBANDO įrodyti savo dominavimo šuniškai ar žmogiškai „gaujai“.
Tyrinėtojai apie pusę metų stebėjo naminius šunis, analizavo sulaukėjusių šunų elgseną. Jie teigia, jog santykiai tarp šunų yra paremti patirtimi, o ne bandymu įrodyti savo dominavimą. Studijos parodė, jog šunys nėra motyvuoti pakilt hierarchijos laipteliais gaujoje prieš kitus šunis.
Šeimininkų mokymas, kad reikia valgyti anksčiau nei jų šuo, išeiti pro duris pirmiems ir pan. nedaro įtakos šuniui, tai neparodo jam, jog šeimininkas yra vadas ir lyderis. Tiesiog šuo pripranta prie tokių taisyklių ir jų laikosi. Tačiau daug blogiau, jei jus esate isitikinęs, jog kai tik šuo parodo agresiją, reikia jį guldyti ant žemės, griebti už nasrų ar smaugti. Toks elgesys verčia šunį sunerimti, jis pradeda nebepasitikėti šeimininku, o tai gali tik praplėsti jo agresijos ribas.
Bristolio universiteto daktaras, vyresnysis lektorius Rachel Casey pasakė, jog prielaida, kad kiekvienas šuo nori kontroliuoti kitus šunis ir žmones yra tiesiog absurdiška. Neįvertinama, jog šuo yra bendraujanti, besimokanti būtybė. Netinkama nuomonė apie šuns dominavimą priveda žmones prie priverstinės mokomosios technikos, kuri daro įtaką neigiamam tarpusavio santykiui ir net pablogina šuns elgesį.
„Savo klinikjoje mes dažnai matome šunis, kurie išmoko parodyti agresiją tam, kad išvengtų bausmės, kuri jų laukia. Šeimininkai dažnai labai nustemba, kuomet mes pradedame jiems aiškinti, kad jų augintiniai rodo agresiją dėl dresūros technikos, kurią naudojo šeimininkai“.
Liūdna, tačiau daugelis trenerių įskiepija žmonėms, jog jie privalo būti gaujos lyderiais. Dažnai griežtos dresūros metodikos nepakeičia šuns elgesio. Tokie metodai įbaugina augintinį, užgniaužia jo natūralų elgesį. Tokie metodai arba dirbtinai priverčia šunį paklusti arba priveda prie to, kad šuo pradeda kelti dar didesnį pavojų.
Šaltinis http://www.sciencedaily.com/releases/2009/05/090521112711.htm