Suzanne ClothierNorime pasidžiaugti, jog “Rekso” mokykla gavo išskirtinę teisę išversti JAV kinologės Suzanne Clothier autorinius straipsnius. S. Clothier yra plataus profilio specialistė, jos darbų spektras apima nuo šunų (vokiečių aviganių) veisimo iki konsultacijų, ruošimo žmonių gelbėjimui, terapijos ir t.t. Suzanne skaito seminarus JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje, Belgijoje ir Italijoje.

Akimirkai pamirškite skanėstus. Atsakykite į klausimą: ar galite šuns racionui pasiūlyti save ? Jūs nustebsite pažinę socialaus bendravimo kaip paskatinimo galią.

Kartą manęs paklausė vienas treneris: “Ar dirbdama su bailiais, reaktyviais, sunerimusiais šunimis paskatinimui naudojate skanėstus ar socialinį kontaktą (balso toną, palietimą ir t.t.) ?”. Atsakau – „tai priklauso nuo situacijos”. Ši atsakymo dalis labai svarbi. „Tačiau ką naudojate dažniausiai ?“. „Priklauso nuo situacijos“ – mano kasdienis palydovas. Dažniausiai tai priklauso nuo šuns elgesio tuo momentu.

Bet pradžiai truputį sugrįžkime atgal prie to, ką vadiname Pirmuoju Elementariu Klausimu: „Sveiki?“ („Alio?“ – vert. pastaba). Šioje – pagrindinėje bet kokių santykių vietoje – aš klausiu gyvūno, ar jis susidomėtų pokalbiu su manimi. Galimi atsakymai – nuo „TAIP“, „galbūt“, „NE“, „pasitrauk, mane gąsdini“ arba „traukis – įkąsiu“.

Ką darysiu vėliau uždavusi pradinį klausimą labai priklauso nuo gauto atsakymo. Šiame straipsnyje kalbėsime apie normalius šunis, neturinčius nuolatinės baimės, pykčio, frustracijos, besidominčius manimi. Tarkime, šuo pasakė – „gerai, galėčiau tęsti pokalbį su tavimi“.

Pradžioje aš pasirenku stiprią aukštos vertės skanėstų kombinaciją, be jų (žinoma, būna išimčių) – autentišką paskatinimą – socialinį kontaktą. Jis susideda iš akių kontakto, kūno kalbos, balso, kvėpavimo, intensyvumo, judėjimo ir lietimo. Speciali mano sukurta šių paskatinimų kombinacija būna skirta tik konkrečiam šuniui. Šuns elgesys daro įtaką mano elgesiui.

Nepaisant šios specifinės kombinacijos vienas dalykas greitai šuniui tampa aiškiu: aš dalyvauju veiksme kartu su juo, budriai jį seku ir savo elgesį suderinu su jo elgesiu. Tai yra labai stiprus dalykas bet kuriam socialiam gyvūnui. Pasitelkdama savo žmoniškus sugebėjimus aš pritaikau šią kombinaciją, kad ji tuo momentu efektyviai tiktų šiam šuniui.

Prieš dirbdama su šunimi kažką specifinio aš stebiu, kas jam yra vertinga: stebiu, kaip socialiai jis išnaudoja erdvę, kaip jis elgiasi reaguodamas į mane ir į mano kūno kalbą, akių kontaktą, judesius ir balsą, bei į maistą ar žaislus. Štai tada aš turiu pradinį tašką, nuo kurio pradedu su juo dirbti. Visa tai vyksta labai greitai ir keičiasi kiekvieną momentą.

Vokiečių aviganis ir dobermanas

Socialinio kontakto vertė priklauso individualiai nuo šuns ir nuo šių santykių. Tai panašu į situaciją, kai nepažįstamas žmogus pasako, koks buvote nuostabus ir ištiesia 1000 dolerių banknotų lyginant su situacija, kai Jus panašiai paskatintų Jums svarbus žmogus. Sąveika su pažįstamu žmogumi gali būti svarbesnė nei bet koks nesocialinis paskatinimas. Patikimas draugas, apmokėjęs Jums tokią sąskaitą, greičiausiai paskatintų Jus nuveikti daugiau.

Mano nuomone, prigimtinė socialinių sąveikų stiprybė yra dar stipriai neįvertinta trenerių. Šunys man dažnai pritaria, kad esu teisi. Kaip vedlys, treneris, aš visada turiu tuos pačius skanėstus, tačiau šuniui vertingiausia būna tai, ką pasiūlau bendraudama su juo. Aš dirbu, kad susisiečiau su juo.

Balanso tarp socialių sąveikų su šunimi ir nesocialių paskatinimų radimas priklauso nuo kelių dalykų:

a) žinojimo apie tokio balanso egzistavimą (daugybė trenerių to nežino arba priima paviršutiniškai);

b) supratimo, jog toks balansas labai subtilus ir priklauso nuo konteksto, situacijos;

c) vedlio, gebančio būti iš tiesų „čia“ ir galinčio investuoti save. Rišlumas, sutapimas ir tęstinumas – svarbūs šunims kaip ir žmonėms. Turite būti susieti visu kūnu, mintimis, siela su tuo, ką bendraudami norite pasiūlyti šuniui. Rišlumo, sąsajų ir tęstinumo nebuvimas verčia šiuos protingus gyvūnus abejoti bendravimo su Jumis verte;

d) santykiai ir socialinė sąveika turi būti vertinga šuniui. Dažnai kai kuriose situacijose žmonės klysta manydami, jog šuniui pasiūlo vertingus dalykus;

e) baimės, nerimo atvejais supraskite, jog pasitikėjimas, pagarba ir ryšys yra tik pagalbinės priemonės. Jei šie veiksniai padėtų taip, kaip tiki kai kurie treneriai, nė vienas iš mūsų nebijotų gyvačių ar vorų. Labai svarbu baimę ir nerimą suvokti kaip atskirus nuo santykių. Santykius vertėtų priimti kaip palaikymą, bet ne kaip galimybę „pašalinti baimę“;

f) socialinės sąveikos gali būti nepageidautinos, nemalonios daugeliui šunų, todėl jos turėtų būti naudojamos atsargiai ir gerbiant šuns pojūčius. Paprastas palyginimas: Jus jaučiatės sunerimęs ir geras draugas pradeda Jums sakyti, kad „viskas gerai, aš čia su tavimi, tu gali tai padaryti, viskas baigsis gerai, štai tau sausainis ir tau viskas pavyks“ ir t.t. nesustodamas. Jūs pradedate jaustis dar blogiau dėl tokio kontakto su šiuo draugu, tuo momentu jis prideda streso, bet negelbsti, kad ir kaip geranoriškai draugas būtų nusiteikęs. Kaip ir žmonėms, kiekvienam šuniui skiriasi palaikantys veiksniai. Kai kurie jaukiai jaučiasi gavę informacijos srautą, kai kuriems reikia duoti erdvės pamastyti. Todėl būtina atsižvelgti į šuns poreikius, kas veiksminga jam, ir tada taip elgtis, nesvarbu kaip Jums labiausiai bepatiktų elgtis.

Aš naudoju maistą pažymėti geram šuns pasirinkimui ir sukurti geriausiam balansui tarp esminių ir neesminių paskatinimų. Akivaizdu, jog kai santykiai sugadinti ar nesukurti (su pastaraisiais susiduriu seminaruose dirbdama su nepažįstamais šunimis), maistas turi didesnę svarbą. Bet net būdama su nepažįstamais šunimis prisitaikau kiek galėdama. Socialūs bet kokios rūšies gyvūnai neatsisakys pasiūlymo pabendrauti su Jumis, stengdamiesi atidžiai klausytis, pasitelkdami tiek priemonių, kiek gali pasitelkti tuo momentu.

Geriausi santykiai visada pasiekiami – jie nuoširdžiai atsiskleidžia tarp žmogaus, kuriuo esate dabar ir tarp gyvūno, koks jis būna tuo momentu.

Šaltinis: www.flyingdogpress.com
Autorius: Suzanne Clothier
Vertimas: Jonas Valančius

Komentarai

Jonas Valančius - "Rekso" treneris, šunų elgesio specialistas, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs taikyti pozityvias elgesio keitimo technikas šunų problemoms spręsti. Priklauso APDT, PPG tarptautinėms kinologų organizacijos, Lietuvos kinologų draugijos šunų elgesio specialistų Sąjungos Tarybos narys. Veda treniruotes Vilniuje, seminarus visoje Lietuvoje.