blogas-suoKaip mokinti šunį ? Ką daryti, kai jis neklauso dresūros komandos ? Ar bausmė pagreitina ir užtikrina dresūros komandos vykdymą įvairiomis sąlygomis ? Šie klausimai keliami kiekvieną dieną dresūros trenerių, šunų šeimininkų ir net mokslininkų.

Pradėkime nuo šiek tiek teorijos apie bausmes gyvūnams. Svarbu suvokti – bausmė nereiškia gyvūno mušimo. Teoriškai, jos būna dviejų tipų – teigiamos ir neigiamos. Žodžiai „teigiamos“ ir „neigiamos“ nereiškia bausmės „stiprumo“, „blogumo“, jie reiškia matematinį veiksmo atsiradimą ar pradingimą. Jei aiškinti paprastai, teigiamos bausmės reiškia, jog kažkas negero atsitinka ir susilpnina elgesį [5]. Pvz., jei suaugęs šuo užsispiria ir nesisėda, sodinti galima švelniai spaudžiant jo dubenį (dubens spaudimas yra atsiradusi teigiama bausmė). Tam pačiam bausmių tipui galima priskirti ir elektrošoko antkaklio iškrovą, rėkimą, tempimą, kirtimą pavadžiu ir kitas bausmes. Neigiama bausmė atsiranda, kai kažkas gero baigiasi ir susilpnina elgesį. Pvz., jei šuo šokinėja ant šeimininko, neigiama bausmė bus nusisukimas nuo šuns ir jo ignoravimas ar išėjimas į kitą kambarį (neigiama bausmė – šuo nebegaus dėmesio).

Nors ir ribų ieškoti sudėtinga, šiame straipsnyje mes pabandysime paaiškinti, kokiais atvejais dresūros aikštelėje bausmių tikrai nereikėtų vartoti.

Situacija pasaulyje

Didžiausia pasaulyje kinologus apjungianti organizacija APDT  teigia, jog pirmiausia dresūros treneriai turėtų šunis mokyti pasitelkdami teigiamą motyvaciją, kylančias auklėjimo problemas spręsti su neigiamomis bausmėmis. Jei to nepavyksta padaryti, taikyti teigiamas bausmes ir tik pačiais kraštutiniais atvejais – neigiamą motyvaciją. Kiek švelnesnį, bet iš principo panašų požiūrį skleidžia pasaulio pripažinti kinologai kaip T. Rugaas, Jean Donaldson, Ian Dunbar ir kt. Faktas, kad šunų psichologijos mokslas dabar sparčiai auga ir šiuo metu apie šuns jutimus suprantama žymiai daugiau nei prieš 30 metų. Todėl ir senieji mokymo metodai turi po truputį keistis.

Bausmės pagrindimas

susigedes-suoDauguma dresūros trenerių grindžia savo veiksmus vilkų gaujos lyderio elgesiu. Tai nėra blogas būdas nubrėžti aiškioms bendravimo gairėms su šunimi. Tačiau nereikėtų pamiršti jau keletą metų pasaulyje kylančių diskusių vilkų hierarchijos tema. Pagrindines diskusijas sukėlė mokslininkų stebėjimai ir straipsniai, įrodantys, jog vilkams gaujoje vadovauja ne vienas „visus valgantis“ autoritetas, o kiekvienas vilkas gaujoje turi tam tikrą hierarchinę vietą ir valdo žemesnės grandies vilkus.

Ir vis dėlto dresūros treneriai žmonėms privalo paaiškinti, kaip žmogus, o ne vilkas turi bendrauti su šunimis. Šeimininkui būtina individualiai paaiškinti, kokią metodiką ir kaip taikyti konkrečiam šuniui. Jei situacijai koreguoti neišvengiamai reikia teigiamos bausmės, instruktorius turėtų pirmiausia įsitikinti, ar šeimininkas sugebės tai padaryti pakankamai tiksliai ir teisingai. Kitais atvejais rezultate gali gautis ne bausmė, o fizinis šuns žalojimas.

Aklas dresūros metodų nediferencijavimas

Vienas didžiausių ir dažniausiai pasitaikančių trūkumų, su kuriuo susiduriame praktikoje – dresūros mokyklų vienpusiškas darbas. T.y. įsigilinimas tik į savo dresūros techniką ir nežvelgimas plačiau. Neretai konsultuoti atvežami jau „mokyti“ šuniukai su griežtais antkakliais, šeimininkai juos plūsta, rėkia, šunys bijo, o „nusirovę“ nuo pavadžio bėga kuo toliau. Toks pavyzdys parodo grubiomis bausmėmis auklėto šuns elgesį.

Kitas pavyzdys – jautresni šunys. Jautrių šunų paprastai bausmės tik didina baimę aplinkai, nepasitikėjimą šeimininkais. Todėl dirbant su tokiais šunimis vertėtų taikyti specialius elgesio keitimo protokolus ir dirbti pasitikėjimą skatinančiu klikerio principu, o ne tampyti su spygliuotu pavadžiu.  Elgesio keitimo metodikos dažnai taikomos dirbant su benamiais, iš prieglaudų paimtais šunims, namie ir prieglaudose.

Yra šunų veislių, ypač medžioklinės, kurioms reikia didesnio nei įprasta sportinio krūvio. Šios veislės šunys pagal prigimtį savaime būna savarankiškomi. Jokios bausmės jų temperamento paprastai nenumuš ir nesustabdys. Šiems šunims reikia sportinių užsiėmimų, kaip agility, flyball, frisbee, kad taptų kontroliuojami. Klaida būtų mokinti tokį šunį bausmių pagalba ir reikalauti iš tokio šuns, kad idealiai eitų greta. Realiose situacijose be pavadžio tokie šunys paprastai nedirbs.

Skaitykite straipsnio antrąją dalį: https://www.reksas.lt/bausti-ar-nebausti-dresuros-aiksteleje-2-dalis/

Šaltiniai:

  1. Prof. R. K. Anderson, “A veterinarian’s view on puppy socialization”.
  2. American Veterinary Society of Animal Behavior, “Position Statement-Punishment Guidelines”, 2007.
  3. Jean Donaldson, „The Culture Clash: A Revolutionary New Way to Understanding the Relationship Between Humans and Domestic Dogs“, 1996.
  4. K. Pryor „The Poisoned Cue: Positive and Negative Discriminative Stimuli“, 2002.
  5. S. Braslau – Schneck. „An Animal Trainer’s Introduction To Operant and Classical Conditioning: Part Two“.

Komentarai

Jonas Valančius - "Rekso" treneris, šunų elgesio specialistas, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs taikyti pozityvias elgesio keitimo technikas šunų problemoms spręsti. Priklauso APDT, PPG tarptautinėms kinologų organizacijos, Lietuvos kinologų draugijos šunų elgesio specialistų Sąjungos Tarybos narys. Veda treniruotes Vilniuje, seminarus visoje Lietuvoje.