Turbūt visi sutiktumėt, jog gyvūnai privalo ėsti. Maistas yra kiekvieno gyvo padaro varomoji jėga. Tačiau, kai kalbame apie maisto „draivą“, ar tikrai galvojame apie alkį? Jei taip, tai kodėl mes naudojame skanesnius gardėsius? Kai žmogus alkanas, juk jis negalvoja apie šokoladinių ledų porciją, o tik apie tai, kaip sočiai užkąsti.

Šunys, kurie mielai valgo gardėsius, net tuomet, kai nėra alkani – turi maisto draivą. Dauguma šunų patenka į šią kategoriją. Tie šunys, kurie surys bet ką, nepaisant to, kad jie jau nesenai ėdė, turi labai aukštą maisto „draivą“. Šunys, kurie maitinasi tik tuomet, kai yra labai alkani ar tada, kai nėra jokių pašalinių dirgiklių, neturi maisto „draivo“. Kai kurie šunys ėda visuomet, nepriklausomai nuo aplinkybių, o kai kurie praranda apetitą, kai kažkas nors šiek tiek pradeda blaškyti jų dėmesį.

Jei jūs niekade nematėte šuns, kuriam maistas nelabai rūpėtų, pažiūrėkite į šį video.  Jame esantis šuo yra gan jaunas, apie vienerių metų amžiaus. Maistas šuniui buvo keičiamas nuolat. Jam buvo siūlytas sūris, vištiena, jautiena bei nemažai kitų produktų. Šis šunelis filmavimo dieną buvo nešertas. Tačiau nepaisant to, kad keletą mėnesių jis treniruojamas, o tame kambaryje jaučiasi puikiai, maistas šuneliui nėra rodiklis.

Kaip matote, šuneliui labiau rūpi tai, kas yra barškančioje dėžutėje, nei tai, kas yra lėkštėje. Tokius šunelius, kurie ėda tik tam, kad išgyventų, labai sunku motyvuoti, tačiau viskas yra įmanoma, jei tik yra didelis noras ir ryžtas.

[youtube http://www.youtube.com/watch?v=gjt-AWNLZHg&hl=lt_LT&version=3]

Autorė: Denise Fenzi